Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.
Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto (LEU UMF) Vaikystės studijų katedros vedėja dr. Birutė Autukevičienė tvirtina, kad pokyčių bijoti nereikėtų. Daugumoje Europos šalių 6 metų ar net jaunesni vaikai privalo pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Vienose šalyse tokio amžiaus vaikai lanko pradinę mokyklą, kitose privalomai dalyvauja ankstyvajame ugdyme. „Pažangios šalys turi privalomą ugdymą nuo 5 metų, kai kuriose įvestas privalomas ikimokyklinis ugdymas jau nuo 3 metų“, – sako ji, ir tai, pasak mokslininkės, yra teigiami pokyčiai pasaulyje, kartu ir mūsų šalyje. Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. „Daugelis tėvų įsivaizduoja, jog pakanka to, kad prieš eidamas į mokyklą vaikas išmoksta pažinti raides, skaitmenis, bet iš tiesų pasirengimas mokyklai yra daug sudėtingesnis procesas“, – pasakoja edukologė ir teigia, jog vaikui reikia įvairių gebėjimų, kad eidamas į mokyklą jis jaustųsi saugiai, jam sektųsi.
Jos nuomone, vienas iš nerašytų priešmokyklinio ugdymo tikslų yra ugdyti motyvaciją mokytis: „Tai be galo svarbu: jei vaikas norės eiti į mokyklą, norės sužinoti kažką naujo, jis ir ieškos būdų tai padaryti, bet jei motyvacijos mokytis nebus, jam labai sunkiai seksis mokytis arba tam reikės daug pastangų.“ Visa priešmokyklinio ugdymo grupės aplinka kuriama taip, kad motyvuotų: joje yra daugybė skaičių ir raidžių ant sienų, baldų ir kitur. Grupėje kabo daug plakatų, yra žaidimų, raginančių sudėti žodį, ir panašių priemonių, skatinančių vaiką mokytis. Motyvuoja ir grupės draugai: kai vaikas pamato, kad kitas domisi raidėmis, varto knygeles, gal net skaito, jis taip pat nori lygiuotis į draugą. „Tiesiog pati aplinka ugdo domėjimąsi, norą pažinti, sužinoti, atrasti kažką naujo“, – pasakoja mokslininkė.
Vaikui ruošiantis į mokyklą labai svarbu ugdyti jo socialinę kompetenciją: tinkamai bendrauti su kitais, draugais ir suaugusiais, mokėti elgtis artimiausioje aplinkoje, gerbti kitų žmonių jausmus, toleruoti jų pomėgius, charakterio savybes, laikytis tam tikrų socialinio gyvenimo taisyklių, ugdytis tautinį, kultūrinį tapatumą. Svarbu, ar vaikai tinkamais būdais sprendžia konfliktus, reiškia savo mintis, ar išklauso draugą, ar pastebi, kai draugui negerai, paguodžia jį? „Socialinė kompetencija yra labai svarbi. Jeigu vaikas išmoks bendrauti su kitais, jam bus paprasčiau ir mokykloje susirasti draugų“, – įsitikinusi mokslininkė. Labai svarbu ir tai, kaip vaikas reiškia savo emocijas, ar susilaiko nuo impulsyvaus elgesio, geba susikaupti. „Labai svarbi ir sveikatos kompetencija, kuri apima vaiko fizinę, emocinę ir socialinę sveikatą“, – pabrėžia B. Autukevičienė.
Priešmokyklinio ugdymo specialistai vadovaujasi naująja „Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa“, kuri patvirtinta 2014 m. Joje apibrėžtos pagrindinės vaiko kompetencijos, būtinos priešmokyklinio amžiaus vaikui: socialinė, pažinimo, komunikavimo, meninė ir sveikatos. Taip pat joje integruotos kūrybiškumo, verslumo, mokėjimo mokytis kompetencijos, o tai, pasak B. Autukevičienės, labai svarbūs dalykai, kurie būtini vaikui mokykloje.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogas padeda vaikui darniai augti ir ugdytis atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko individualią patirtį. „Vaikai yra labai skirtingi. Vieni vaikai labiau domisi vienais dalykais, kiti – kitais. O pagalbos kiekvienam vaikui taip pat reikia skirtingos. Auklėtoja stebėdama vaikus mato, kuo jie domisi, kaip elgiasi, kaip bendrauja ir nusprendžia, kokie ugdomieji poveikiai būtų veiksmingiausi. Priešmokyklinio ugdymo grupėje dirba aukščiausios kvalifikacijos pedagogas, gebantis įvertinti kiekvieno vaiko pasiekimus, ugdymą modeliuoti atsižvelgdamas į vaikų galimybes, poreikius, derinti organizuotą, kryptingą ugdomąją pedagogo ir vaiko spontanišką veiklas, – tikina mokslininkė. – Pedagogas turi išmanyti vaiko psichologiją ir amžiaus tarpsnio ypatumus, t. y. kaip tokio amžiaus vaikai mokosi, kaip geriausiai priima informaciją: ne sėdėdami prie stalo ir vykdydami pedagogo nurodytas užduotis, o aktyviai veikdami, tyrinėdami, žaisdami, atsidurdami pedagogo sukurtose iššūkių situacijose su naujomis priemonėmis ar kitose erdvėse. Aktyviai veikdami vieni ar su pedagogu jie įgyja reikiamų žinių ir įgūdžių.“
„Priešmokyklinio ugdymo pedagogas ugdo taip, kad vaikai ne pedagogo duotas spalvinimo ar kitokias užduotėles atliktų, o turėtų įvairių galimybių kūrybiškai veikti. Jis organizuoja vaikams įvairiausias išvykas: į tėvų darbovietes, muziejus, į parką ar vaistinę, į mokyklą“, – pasakoja edukologė. Pasak jos, priešmokyklinio ugdymo grupėje bendradarbiavimas su mokykla būna labai glaudus, todėl pirmokas dažnai jau ir mokytoją pažįsta, ir aplinka jam matyta, tuomet vaikas jaučiasi ramiau.
Ankstyvoji vaikystė – ypatingas laikotarpis, kai ugdymas labiausiai veikia vaiko raidą ir turi įtakos sėkmingam mokymuisi, socialinei integracijai. „Priešmokykliniai metai vaikams labai naudingi, jeigu vaikai ugdomi pedagogų profesionalų tinkamoje aplinkoje ir, žinoma, aktyviai dalyvaujant tėvams“, – teigia B. Autukevičienė.
Dalyvavimas ankstyvajame instituciniame ugdyme labiausiai naudingas vaikams, augantiems socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis. Būtent šie vaikai šeimose negauna visaverčio ugdymo. „O šeimos, kurios rūpinasi savo atžalomis, gauna dar vieną pagalbininką ugdydami savo vaikus – pedagogą, – šypsosi mokslininkė. – Ar tikrai vaikas gali įgyti tiek daug visapusiškos patirties būdamas namuose? Buvimas kartu su bendraamžiais ir motyvuojančios aplinkos kūrimas priešmokyklinio ugdymo grupėje tikrai duoda vaikui labai daug. Vien bendravimas su labai skirtingais vaikais yra ir tolerancijos mokykla vaikui“.
Priešmokyklinės grupės gali būti ir mokyklose, ir darželiuose. Vienareikšmiškai atsakyti, kur geriau, kaip sako pašnekovė, sunku, nes tai yra individualu – priklauso nuo pedagogo profesionalumo, ugdymo turinio, naudojamų ugdymo(si) metodų, priemonių, sąlygų ir kitų priežasčių. LEU UMF Vaikystės studijų katedros vedėjos dr. B. Autukevičienės teigimu, įteisindama privalomąjį priešmokyklinį ugdymą valstybė įsipareigoja užtikrinti kokybiško priešmokyklinio ugdymo prieinamumą visiems vaikams ir nesvarbu, kur vaiko ugdymas vyks: darželyje ar mokykloje.
