Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI), bendradarbiaujanti su Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriumi, gavo informaciją, kad Šiaulių pašonėje kelis kartus per savaitę vyksta įtartina prekyba braškėmis.
Tikrinant informaciją, paaiškėjo, kad vienas Šiaulių gyventojas 2 kartus per savaitę parduodavo turgaus prekeiviams apie 7 tonas lenkiškų braškių ir gaudavo beveik 1,5 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų. Šiaulietis patikrinimo metu dar tą pačią dieną įregistravo individualią veiklą pagal pažymą.
Mokesčių specialistai patikrinimą pradėjo stebėdami ir fiksuodami Šiaulių pašonėje lūkuriuojančius automobilius. Tądien tarp jų buvo ir tų pačių, kuriuos anksčiau nuotraukose užfiksavo įtartino krovininio automobilio jau kurį laiką iš savo akių nepaleidę pasieniečiai. Vos krovininis mikroautobusas su braškėmis atvyko, užvirė karštligiška prekyba urmu. Ji sukriko, braškių pirkėjai spruko supratę, kad vyksta patikrinimas. Tie, kurie liko, teigė važiavę pro šalį ir sustoję pasmalsauti.
Patikrinus automobilį, kurį šiaulietis nuomojosi, buvo rasta beveik 3,5 tonos braškių, pirktų iš Lenkijos ūkininko pagal sąskaitą faktūrą, už kilogramą uogų mokant 4,15 zloto (0,99 euro). Viso krovinio vertė – 3324 eurai.
Pagal rastą prekių „užsakymo“ lapą, kiek Tania, Darius ar kitas tūlas prekeivis užsiprašė braškių, iš pusketvirtos tonos tik 150 kg braškių buvo „laisvų“.
„Tarp automobilyje rastų dokumentų buvo ir vienos Kauno bendrovės vardu tos dienos data iš anksto išrašytų sąskaitų faktūrų konkretiems pirkėjams. Jose nurodoma kilogramo kaina – 1,50 euro, tačiau braškes pardavinėjęs šiaulietis tikino dėl kokybės turėjęs uogas realizuoti po 1,2 euro. Net ir tokiu atveju, įvertinus galimas išlaidas, gyventojo gautas pelnas būtų apie 700 eurų, o visos pajamos būtų neapskaitytos, – sako Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Danutė Kulikauskienė, pabrėždama, kad tai antras gyventojo reisas per savaitę, ir primindama, kad prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą gyventojai apie tai tinkamai turi informuoti mokesčių administratorių, t. y. pateikti prašymą ir įsigyti verslo liudijimą arba įregistruoti veiklą pagal pažymą. – Beje, neregistruota individuali veikla yra vienas dažniausiai nustatomų pažeidimų. Šis atvejis nesibaigė vien individualios veiklos registravimu ir baudos sumokėjimu. Kontrolės veiksmus tęsia mūsų kolegos kitose apskrityse. Stebimi ir braškių pardavėjas, ir braškių pirkėjai.“