2015 m. Europos Sąjungos šalyse veikiančios įmonės dėl darbuotojų pravaikštų, dažnos kaitos ir sumažėjusio produktyvumo patyrė apie 20 mlrd. Eur nuostolių, teigia Europos Komisija. Organizacijų vystymo ekspertai pastebi, jog šiandien koreliacija tarp organizacijose nevaldomo streso, fiksuojamų nuostolių ir pelno vis labiau stiprėja. Norintys išlikti konkurencingi ir pasiekti puikių finansinių rezultatų, turi investuoti į streso valdymą.
Sertifikuota koučingo konsultantė iš Vokietijos Denise Banks-Grasedyck, dalyvausianti balandžio 14 d. vyksiančioje pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje „StressOff“, teigia, jog organizacijų vadovams suvokus, kad stresas nėra vien asmeninė darbuotojo problema ir pasitelkus aktyvias ir proaktyvias strategijas, galima pasiekti apskaičiuojamą naudą. Tyrimai rodo, kad kiekvienas į streso valdymą investuotas euras padeda uždirbti vidutiniškai 13,62 Eur. Tad organizacija, skirdama, tarkime, 15 tūkst. Eur suvaldyti stresui, gali pasiekti net 200 tūkst. Eur pridėtinę vertę.
Nuo ko reikėtų pradėti?
Pasak Denise Banks-Grasedyck, vadovai turėtų atkreipti dėmesį, kad ne visada patiriamas stresas yra neigiamas reiškinys ir nebūtinai jo priežastys slypi darbe. Kas vienam darbuotojui kelia įtampą, kitam – nereikšmingas veiksnys. Tai priklauso ir nuo asmeninių žmogaus savybių, ir nuo už darbo ribų supančios aplinkos. Taigi vienas iš streso valdymo konferencijos „Stress Off“ užsienio pranešėjos patarimų – susitelkti į tai, kaip darbovietėje sukurti įtraukiančią ir kartu komforto zoną peržengti skatinančią aplinką.
„Paprastai pasitenkinimą darbu skatina įveiktas darbo krūvis, adekvatus darbo laikui bei gaunamam atlygiui, ir, žinoma, papildomos motyvuojančios priemonės. Jausdamasis vertinamas, darbuotojas dirba noriai, produktyviai ir su įkvėpimu. Tad novatoriškos organizacijos turėtų užtikrinti darbuotojų gerovę ir organizacijos vizijoje numatyti streso valdymo būdus“, – dalijasi D. Banks-Grasedyck.
Be to, įmonių vadovai pirmiausiai turi užkirsti kelią asmeniniam stresui, o tuomet susikoncentruoti į streso valdymą kompanijos lygmenyje. Gebėjimas valdyti stresą turi įtakos ir platesniame kontekste – pirmiausiai darbui komandoje, po to net ant kritinės ribos balansuojančiuose santykiuose su klientais. Natūralu, kad darbe įgyti streso valdymo įgūdžiai galiausiai praverčia ir asmeniniame gyvenime.
Kokios priežastys lemia stresą Lietuvos organizacijose?
Įvairias Lietuvos bendroves ir asocijuotas struktūras streso valdymo klausimais konsultuojantis Lukas Mackevičius pastebi, jog toli gražu ne visi vadovai kreipia dėmesį į tai, kad komandoje tvyro įtampa ir kitos neigiamos emocijos. Jis išskiria tris dažniausiai šalies organizacijose pasitaikančias situacijas, kada nesuvaldytas stresas atneša didelių finansinių nuostolių:
1) Darbuotojų sveikatos sutrikimai ir įsitraukimas į atliekamą veiklą. Susirgus ar „perdegus“ įtampos neatlaikiusiems darbuotojams, organizacijai reikia ieškoti laikino personalo, taip pat nepilnas įsitraukimas į atliekamas užduotis ženkliai didina prekės ar paslaugų kainą ir mažina pelną.
2) Laimingi darbuotojai – laimingi klientai. Darbuotojų ir klientų pasitenkinimas yra stipriai susiję tarpusavyje. Priešingai nei streso energiją sąmoningai nukreipiantys ir patenkinti darbuotojai, su streso energija nesusitvarkantys asmenys nepajėgia aptarnauti klientų pagal aukščiausius kokybės standartus. Todėl ilgainiui sudaro netinkamą įvaizdį apie produktą ir paslaugą ar apskritai pačią organizaciją.
3) Padidėjusi darbuotojų kaita bei organizacijos, kaip darbdavio, neigiamas įvaizdis. Kalbos ir neigiami atsiliepimai sklinda žaibišku greičiu, tad ilgainiui niekas nenorės dirbti ten, kur vadovai nepadeda darbuotojams susitvarkyti su nevaldomu stresu arba dar blogiau – patys yra nuolatinės įtampos šaltinis.
