Lapkričio 25 d., trečiadienį, Klaipėdoje, „Amberton“ viešbučio konferencijų salėje Lietuvos jūrų muziejus rengia seminarą-idėjų konkursą „Vandens infrastruktūros pritaikymas kultūros paveldo objektuose“. Ketvirtadienį seminaras persikels į Jūrų muziejų.
Trečiadienis bus skirtas mokslinės apybraižos „Neringos forto fosos jungtis su Kuršių mariomis“ pristatymui (Kęstutis Demereckas, ICOMOS narys, Kultūros paveldo ekspertas) ir patirties, pritaikant senąją vandens infrastruktūrą šių dienų realijoms, pasidalijimui. Norvegijos jūrinio kultūros paveldo žinovas Haraldas Hamre pateiks gerosios patirties pavyzdžius iš savo šalies, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Algimantas Gražulis apžvelgs situaciją Lietuvoje, architektas Almantas Mureika papasakos apie Klaipėdos realijas, o uostamiesčio savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pristatys konkretų pritaikymo pavyzdį – „Union“ trąšų fabriko krantinę mažųjų laivelių prieplaukai.
Ketvirtadienį ekspertų darbo grupė kartu su Klaipėdos universiteto studentais persikels dirbti į Kopgalį, kur Jūrų muziejuje, tyrinėdami konkretų pavyzdį – Nerijos forto fosą – ieškos geriausios idėjos, kaip ją pritaikyti naujai – rekreacinei patirčiai.
Idėjų konkurso nugalėtojai bus apdovanoti ekskursija po Lietuvos jūrų muziejaus rekonstruojamas ir jau įrengtas erdves bei asmeniniu kvietimu į delfinų pasirodymą.
Dalis Jūrų muziejaus ekspozicijų yra įrengtos vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte. Ieškant būdų, kaip sutvarkyti fortą juosiantį gynybinį griovį, restauruoti istorinius kaponyrus, įrengti naujas ekspozicijas, Jūrų muziejus parengė projektą ir jo įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas iš 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Lietuvos jūrų muziejuje vykdomo projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ metu planuojama sutvarkyti gynybinio griovio vidinę ir išorinę krantines, išvalyti dugną nuo susikaupusio dumblo, restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus ir įrengti naują ekspoziciją. Kadangi projekte dalyvauja ir partneriais iš Norvegijos – Stavangerio jūrų muziejus – tai puiki proga ir pasisemti gerosios skandinaviškos paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo patirties. Gruodį klaipėdiečiams bus pristatyta bendra Lietuvos ūrų muziejaus ir Stavangerio jūrų muziejaus paroda „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą, 1820–1870 m.“
Nika Puteikienė
