Daugelis žmonių atidžiai klausosi vasaros orų prognozių ne tik tam, kad nuspręstų, kada tinkamiausias laikas atostogauti ar ką rytoj reikia rengtis. Jie žino, kad jų sveikata ir gera nuotaika tiesiogiai priklauso nuo gamtos sąlygų. Kai kurie blogai jaučiasi, kai sumažėja oro temperatūra, o kitus stiprus galvos skausmas kamuoja saulėtomis dienomis, kai temperatūra aukšta.
Karščio samprata Lietuvoje
Universalaus, visoms Europos regiono šalims tinkančio karščio apibrėžimo nėra dėl skirtingos specifinės teritorijos ir metų laikų pasireiškimo intensyvumo. Mokslininkų teigimu, itin karšti orai suprantami kaip neįprastas įvykis, kuomet orai būna karšti ir sausi arba karšti ir drėgniagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga trukmė:
Įdomupaskaityti
- Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C; trukmė 1–2 d.
- Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, kaitros trukmė ≥ 3 d.
Žmonių jautrumas karščiams
Žmonių jautrumas orams nevienodas: meteorolabilūs asmenys jautriai reaguoja į orų pokyčius (pvz., jaučia galvos ar sąnarių skausmą, skausmą senų žaizdų vietose), kiti to poveikio visai nejaučia (meteostabilūs). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. V-1429 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, išvardytos gyventojų grupės, kurios yra jautriosios karščiui:
- vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų);
- asmenys, kurie anksčiau sirgo arba serga lėtinėmis ligomis;
- asmenys, kuriems sunkiau prisitaikyti prie karščio (kūdikiai ir vaikai iki 18 metų amžiaus, vieniši (gyvenantys vieni) žmonės, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, nuolat vartojantys vaistus, žemesnes pajamas gaunantys asmenys, miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus);
- asmenys, kurie labiau veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys didesnio šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).
Analizuojant klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai, nustatyta tam tikrų ligų ir kitų pasekmių visuomenės sveikatai priklausomybė nuo karščio. Todėl asmenys, sergantys ar sirgę kraujotakos sistemos, kvėpavimo sistemos, odos, inkstų, parazitų sukeliamomis (fascioliozė) ligomis, cukriniu diabetu, kenčiantys nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, žarnyno infekcijų, nudegimų ar padidėjusio akių jautrumo, turėtų ypač saugotis nuo karščio keliamo pavojaus sveikatai bei tiesioginių saulės spindulių.
Tiesioginis ir netiesioginis karščio poveikis sveikatai
Karščio poveikis sveikatai gali būti tiesioginis (išaugęs susirgimų ir mirčių skaičius dėl klimato pokyčių, padidėjus karščio poveikiui bei sustiprėjus UV spinduliuotei, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių) ir netiesioginis (užkrečiamųjų ligų plitimas dėl per vandenį ir maistą plintančių ligų sukėlėjų lokalios ekologinės pusiausvyros pažeidimų). Žmonių sveikatai taip pat įtakos gali turėti gamtos stichinės nelaimės, tiesiogiai susijusios su orų sąlygomis (audros, potvyniai, sausros) bei netiesiogiai susijusios – miškų gaisrai, epidemijos. Gamtos stichinių nelaimių poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikšti fizinėmis traumomis, sutrikusiu aprūpinimu vandeniu ir maistu, padidėjusia per vandenį plintančių ligų grėsme dėl kanalizacijos ir vandens tiekimo sistemų sutrikimų, ilgalaikiais psichikos sutrikimais.
Be to, karščio, kaip ekstremalaus įvykio, neigiamas poveikis taip pat gali pasunkinti sveikatos institucijų darbą dėl padidėjusio negaluojančių žmonių skaičiaus bei padidinti išteklių sąnaudas (pavyzdžiui, energijos, vandens, transporto).
Karščio įtaka sergamumui ir mirtingumui – Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalių tyrimai
Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdytų tyrimų rezultatai rodo, jog terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą, todėl vietovei nebūdingi ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.
Prognozuojama, jog spartėjanti klimato kaita turės vis didesnę įtaką pavojingų meteorologinių įvykių, pavyzdžiui, karščio bangų, skaičiaus augimui visoje Europoje. Kaip karščiai gali veikti žmonių mirtingumą ir sergamumą?
Mirtingumas. Karščio bangos sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai. Karštą 2003 m. vasarą (birželio–rugsėjo mėn.) 12-oje Europos šalių buvo užfiksuota daugiau kaip 70000 perteklinių mirties atvejų, kurių, jei būtų imtasi tinkamų karščio prevencijos priemonių, galbūt buvo galima išvengti. Ilgos karščio bangos (trunkančios daugiau nei 5 dienas) lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį neigiamą poveikį negu trumpesnės (iki 5 dienų). Tikėtina, kad kylanti aplinkos oro temperatūra ateityje nulems didesnį mirčių dėl karščio skaičių. Mirtingumo rizika padidėja nuo 0,2 iki 5,5 proc. su kiekvienu papildomu temperatūros laipsniu (1 °C) virš tam tikram regionui būdingos temperatūros ribos.
Čekijoje atlikto tyrimo metu apskaičiuota, kad per vieną karščio bangos dieną užregistruojama 39,6 mirties atvejo daugiau nei įprastomis dienomis. Bendras mirtingumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų per 17 karščio bangų padidėjo atitinkamai 12,9 ir 13,6 proc.
Nustatyta, kad per karščio bangas Olandijoje reikšmingai padidėdavo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų, t. y. vidutiniškai 12,1 proc. daugiau mirčių (vidutiniškai 39,8 atvejo per dieną) negu įprastai. Didžiausias bendras mirtingumas karščio bangų metu buvo nustatytas vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
Keičiantis klimatui ir didėjant temperatūrai, troposferoje didėjantis ozono kiekis dirgina ir kvėpavimo takus, dėl to vystosi lėtinės plaučių ligos, didėja hospitalizacijų skaičius ir mirtingumas. Kiekvienas laipsnis pagal Celsijų, viršijantis daugiametę vidutinę temperatūrą, didina ankstyvos mirties riziką tarp pacientų, sergančių kvėpavimo takų ligomis, iki 6 kartų, palyginti su visa populiacija.
Augantis karštų dienų skaičius taip pat lemia ir paskendimų skaičių atviruose vandens telkiniuose, nes žmonės dažniau ilsisi prie vandens telkinių.
Sergamumas. Daugelis atliktų studijų patvirtina karščio ryšį su sergamumu ir mirtingumu, greitosios pagalbos iškvietimų padidėjimu ir žmonių, atsidūrusių ligoninėje, skaičiumi. Tačiau siekiant dar tiksliau nustatyti klimato kaitos poveikį su karščiu siejamiems sveikatos sutrikimams, ypač sergamumui Europos regione, reikalinga išsamesnė tyrimų analizė. Pavyzdžiui, po labai karštų dienų šiltos ar tropinės naktys, nors ir nekelia tiesioginio pavojaus, gali sukelti terminį diskomfortą, kuris lemia įvairių ligų (kraujotakos, kvėpavimo sistemos ir kt.) paūmėjimus.
Pernelyg didelis karštis gali sukelti širdies smūgį, šiluminį išsekimą, šiluminį mėšlungį (traukulius), šiluminį patinimą, šilumos spazmus ir sąmonės netekimą. Taip pat gali sukelti organizmo dehidrataciją (vandens trūkumą) bei lėtinių ligų paūmėjimą.
Odos vėžys yra vienas iš pagrindinių susirgimų, kurį sukelia ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai. Jis susijęs su UV spinduliuotės poveikio trukme ir dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms.
Lietuvoje, atsižvelgiant į 2000-2010 metų laikotarpio stebėjimus, nustatyti didėjantys tiek žemės paviršių pasiekiantys UV srautai, tiek sergamumas bei mirtingumas nuo odos vėžio.
Pagal Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 m. programoje pateikiamą informaciją, 2001–2011 m. piktybiniai odos navikai pagal sergamumo rodiklius užima trečią vietą tarp vyrų ir antrą tarp moterų piktybinių navikų. 2011 m. jie jau sudarė 18,6 proc. visų moterų piktybinių navikų. Svarbią vietą tarp šių ligų užima odos melanoma, ja serga gana daug jaunų pacientų. Vidutinis ja sergančiųjų amžius – 55 metai. Palyginti su Europos regionu, Lietuvos gyventojų iki 55 metų amžiaus sergamumas odos melanoma yra vidutiniškas, tačiau šis rodiklis Lietuvoje nuolat didėja.
Lietuvoje statistika apie su karščiu susijusį žmonių sergamumą ir mirtingumą nėra rankama. Nėra atlikta pakankamai tyrimų, parodančių, kiek žmonių nukenčia įsivyravus karštiems orams Lietuvoje. Prognozuojama, kad ateityje Lietuvoje karščio bangų gausės, o tai žmonėms sukels daug sveikatos problemų, nes, pavyzdžiui, karščio prevencijos sistemai užtikrinti reikalingas aktyvesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, pastatai nepritaikyti apsisaugoti nuo karščio bangų bei ne visur įrengtos tinkamos kondicionavimo sistemos.
Ar klimato kaitos bei karščio problema aktuali Lietuvai?
Pagal Europos aplinkos apsaugos agentūros parengtą ir pristatytą ataskaitą, Lietuva yra toje Centrinės ir Rytų Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia ekstremaliai aukštos temperatūros atvejai, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrų pavojai, kritulių sumažėjimas vasarą ir ekonominės miško vertės sumažėjimas.
Be to, remiantis naujausia 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, vidutinė aplinkos oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis vienas už kitą. Temperatūros kilimo tendencija pastebima ir Lietuvoje – per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C.
Pasaulio sveikatos ir meteorologijos organizacijos prognozuoja, jog spartėjanti klimato kaita turės vis didesnę įtaką žmonių sveikatai, todėl pasauliniai klimato kaitos procesai neišvengiamai paveiks ir Lietuvos klimatą.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Adamonytė.
