„Neringa be uostelių, be laivybos, be kurėnų, be istorinių vandens maršrutų, kurie kadaise buvo vienintelė atvykimo ir išvykimo iš Kuršių nerijos galimybė, yra sunkiai įsivaizduojama. Šiandien tai nebėra tik romantika ar žavesys – esama infrastruktūra nebepakankama, todėl jos plėtra ir atnaujinimas tampa būtinybe“, – konferencijoje „Jūrinis potencialas: kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes“ sakė Neringos savivaldybės meras, pristatydamas pokyčius vystant mažųjų marinų infrastruktūrą.
Juodkrantės uostas – finišo tiesiojoje gaunant statybos leidimą, randama bendra kalba su derinančiomis institucijomis. Uostas turi atsirasti, dėl to abejonių nėra. Sustojus Šventojoje, Klaipėdoje ar Nidoje, natūralu judėti toliau Nemunu į aukštupį, todėl tokia infrastruktūra yra reikalinga.
Tačiau investicinis projektas dar nepatvirtintas. Jei artimiausiais mėnesiais nebus pokyčių šiuo klausimu, rizikuojama nebespėti, nes galioja aiškūs terminai, per kuriuos projektas turi būti įgyvendintas.
Tuo metu Nidoje jau vyksta „Marina Nida“ viešbučio komplekso statybos darbai. Kartu numatyta atnaujinti ir senąjį Nidos uostą, įrengiant apie 120 stovėjimo vietų laivams. Taip pat diskutuojama, kaip Nidoje ateityje sukurti dar daugiau vietų laivams.
Rengiamas Preilos kranto erozijos stabdymo ir padarinių šalinimo projektas. Jo įgyvendinimas leistų sustabdyti esamų pontonų, esančių senojo žvejų uosto teritorijoje, užnešimą smėliu.
„Net ir didelės investicijos į uostelius bei laivybą valstybei atsiperka. Pastačius, kad ir 20 mln. eurų vertės uostelį, įsigijus laivus, didelė dalis lėšų sugrįžtų per mokesčius ir PVM. Todėl investicijos į tokią infrastruktūrą nėra išlaidos dėl grožio, tai racionalus ir valstybei naudingas sprendimas“, – pažymi Neringos meras Darius Jasaitis.
