Lapkričio 2-ąją, Vėlinių dieną, Rietavo krašte atlikti prasmingi darbai – Gudalių miške atstatytas Lietuvos partizanų atminimo kryžius, o Giliogirio kaimo II senosiose kapinėse vėl iškilo atkurta koplytėlė.
Gudalių miške, Daugėdų seniūnijoje, pastatyta senojo partizanų atminimo kryžiaus kopija. Šis kryžius skirtas trims Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanams, žuvusiems 1950 m. gegužės 8 d. kautynėse su sovietų saugumo pajėgomis, atminti. Tai svarbi Rietavo krašto istorinės atminties vieta, primenanti pokario laisvės kovas, partizanų drąsą ir pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Kryžiaus atkūrimo darbus kruopščiai atliko meistras Dovydas Ušinskas, atkūręs visus senojo kryžiaus elementus ir išsaugojęs jo autentišką išvaizdą. Nugabenti ir pastatyti kryžių miške buvo nelengvas darbas, pareikalavęs nemažai jėgų ir susitelkimo. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Kalavijo 803-iajai šaulių kuopai bei jos vadovui Povilui Batavičiui, padėjusiai nunešti ir pastatyti kryžių, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriui Vytui Rutkauskui, Lietuvos Respublikos Seimo nariui Jurgiui Razmai, Rietavo Mykolo
Kleopo Oginskio meno mokyklos direktoriui Nerijui Jasinskui, Daugėdų seniūnijos seniūnei Astai Globienei ir jos seniūnijos komandai, taip pat visiems, kurie prisidėjo prie šio prasmingo darbo. Pastačius kryžių visi vaišinosi šauliška koše.
Tą pačią dieną darbai tęsėsi Giliogirio kaimo II senosiose kapinėse, kur buvo pastatyta atkurta senoji koplytėlė. Tai dar vienas svarbus žingsnis saugant mūsų krašto mažosios sakralinės architektūros paveldą, puoselėjant pagarbą protėvių atminimui ir išsaugant istorinius ženklus ateities kartoms.
Už pagalbą nuoširdžiai dėkojame Rietavo seniūnijos seniūnui Ričardui Astrauskui ir jo seniūnijos komandai, Giliogirio bendruomenės pirmininkei Snieguolei Rimkūnei bei visiems prisidėjusiems.
Ypač prasminga, kad šie darbai atlikti Vėlinių dieną – kai prisimename išėjusius, pagerbiame jų atminimą ir dar kartą suvokiame, kaip svarbu išsaugoti tai, ką mums paliko ankstesnės kartos.
Kiekvienas atstatytas kryžius, kiekviena atkurta koplytėlė – tai ne tik išsaugotas kultūros paveldo objektas, bet ir gyvas mūsų krašto istorijos liudijimas.
Geri darbai tęsiami, kad praeitis nebūtų pamiršta, o jos ženklai išliktų ateities kartoms.
