Pacientai dažnai linkę gydytis antibiotikais savarankiškai arba nesilaikant gydytojo nurodymų, todėl viena iš Panevėžio regioninės antimikrobinio atsparumo valdymo grupės narių – Panevėžio kolegija Biomedicinos mokslų fakultetas atliko anketinę apklausą, kuria siekė išsiaiškinti savigydos antibiotikais apimtis, žinias apie savigydą antibiotikais bei nustatyti informacijos šaltinius apie juos.
Apklausos dalyviai ir rezultatai
Panevėžio kolegijos tyrime dalyvavo 500 respondentų (319 moterų ir 181 vyras) iš Panevėžio regiono (Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Kupiškio gyventojai), kurių amžiaus vidurkis – 38 metai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė respondentų vartoja antibiotikus be gydytojo paskyrimo (nurodymo), ketvirtadalis pažymi, kad savarankiškai antibiotikų nevartoja.
Antibiotikus įsigyja be recepto
Anketos klausimu buvo siekta išanalizuoti, ar įmanoma nusipirkti antibiotikų vaistinėje be recepto. Gauti duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė respondentų antibiotikus įsigyja vaistinėje be recepto. Galima daryti prielaidą, kad respondentai įsigiję antibiotikus be gydytojo konsultacijos, recepto, gali juos vartoti ne pagal paskirtį.
Antibiotikais gydosi savarankiškai
Pasidomėjus, ar respondentai namuose turi antibiotikų atsargų ir kokios priežastys antibiotikų kaupimui, paaiškėjo, kad beveik pusei respondentų bet kada gali prireikti jų, panaši dalis atsakė, kad vaistų ilgas galiojimo laikas. Iš to galima daryti išvadą, kad respondentai užsiima savigyda, dalis atsakiusiųjų pažymėjo, kad liko nuo praeito vartojimo, reiškia jie nesunaudojo viso gydymui skirto antibiotikų kurso, tikriausiai pagerėjus savijautai vaistų nebevartojo.
Daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais
Apklausos metu respondentų buvo klausiama, kokias ligas ir kokiems simptomams malšinti savavališkai vartoja antibiotikus. Rezultatai parodė, kad dažniausiai žmonės savarankiškai „gydo“ bronchitą, gripą, sinusitą, taip pat antibiotikais mažina karščiavimo ir viduriavimo simptomus. Iš to galima daryti išvadą, kad tam tikriems susirgimams gal ir galėtų būti skiriami antibiotikai, tačiau be gydytojo paskyrimo, savavališkai naudoti jų negalima, o ypač malšinti simptomų, nes antibiotikai su infekcijomis nekovoja.
Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė respondentų nežino, jog antibiotikai neveikia virusų. Daugelis tvirtino, kad antibiotikai gydo peršalimo ligas bei gripą.
Šalutinis poveikis pasireiškia neatsakingai vartojant antibiotikus
Užsiimdami savigyda, žmonės sau kenkia dvigubai: pirma, jie nesigydo, antra, neteisingai vartojant antibiotikus, nužudomi naudingi mikroorganizmai, sutrikdoma žarnyno mikrobiota, pažeidžiamas virškinimo traktas. Dauguma respondentų žino, kad antibiotikai gali sukelti viduriavimą, alergines reakcijas, mažėja jų efektyvumas, pažeidžiamos kepenys, tačiau net dešimtadalis respondentų apie pašalinį antibiotikų poveikį nežino.
Trūksta informacijos apie racionalų antibiotikų vartojimą
Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, iš kokių informacijos šaltinių respondentai norėtų gauti daugiau informacijos apie antibiotikus bei jų vartojimą. Gauti duomenys parodė, kad daugiau informacijos apie antibiotikų vartojimą suteiktų gydytojas, vaistininkas, taip pat išsamesnės informacijos norėtų gauti iš televizijos laidų, laikraščių, žurnalų bei knygų ir kt.
