„InMedica“ klinikos akušerė-ginekologė Reda Verbickienė yra viena iš nedaugelio Lietuvos medikių, gydanti nevaisingumą, ir suprantanti, kad valstybei gyvybiškai svarbu padėti šeimoms susilaukti vaikų. Medikės teigimu, šiandien priimtas konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra absoliučiai nepalankus šalies piliečiams, nes modernus gydymas tampa neprieinamas, pacientai priversti vykti gydytis į užsienį arba švaistyti pinigus procedūroms, kurios nesuteiks laukiamo rezultato ar net atneš žalos.
„Nevaisingumo gydymas dažnai yra ilgas procesas, kurio metu atliekami sudėtingi tyrimai, skiriami medikamentai, po to atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra. Dažnai vienos procedūros neužtenka, todėl iki šiol buvo taikoma embrionų šaldymo procedūra. Nevaisingumo atveju normalu, kai pastojama tik atlikus keletą procedūrų, nes jų sėkmės tikimybė – tik 45-50 proc., – teigia R. Verbickienė. – Naujajame įstatyme numatytos procedūros ne tik ypatingai sumažina pastojimo tikimybę, bet ir žaloja moters sveikatą: nepavykus apvaisinimui, moteriai kiekvieną kartą tektų iškęsti procedūras, reikalingas moteriškoms lytinėms ląstelėms subrandinti ir išgauti. Be to, kiekvienas žmogus, kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl turi būti taikomas unikalus kiekvienos situacijos sprendimas – embrionų apribojimas iki trijų nei moksliškai, nei mediciniškai nepagrįstas.“
Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10–15 proc. – į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Kiek yra tokių porų, kurios po pirmojo naujagimio nebepastoja, nėra žinoma. Be to, pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galės naudotis tik susituokusios arba partnerystę įregistravusios poros. Diskriminaciją dar labiau pagilins ir įstatyme esantis lytinių ląstelių donorystės draudimas, jei asmenų nesieja santuokos ar partnerystės ryšiai.
Anot gydytojos, šis sprendimas keistas, nes dauguma valstybių – atvirkščiai – nevaisingoms šeimoms teikia paramą: „Lietuvoje jokia finansinė pagalba, jokios kompensacijos nėra numatytos. Esu įsitikinusi, kad, jei Lietuvoje būtų teikiama bent kokia nors parama, šeimų, mėginančių pasinaudoti medicinos pasiekimais, padedančių susilaukti palikuonių, būtų daug daugiau nei dabar. Po šio įstatymo priėmimo tokioms poroms padėti Lietuvoje negalėsime, vadinasi, dar labiau išauginsime emigracijos mastą, priversime mūsų pacientus procedūras atlikti ir pinigus leisti užsienyje. Pagrindinės kryptys, kur keliaus lietuviai, tai į šalis, kurios rūpinasi savo piliečiais – Latvija, Turkija ir Estija. Liūdna, kad net nesistengiama konkuruoti su kaimynėmis ir padėti savo valstybės žmonėms.
Pagal šį įstatymą privačios vaisingumo klinikos nebegalės atlikti procedūrų, kurios šiuo metu leidžiamos, taigi, pagalbinio apvaisinimo prieinamumas nevaisingoms poroms dar labiau sumažės. Nors Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasisakė už liberalesnį įstatymo projektą, nugalėjo ne medikų argumentai, o religinių bendruomenių lobistai. Tokiu būdu Lietuvoje bus sustabdytas modernių procedūrų atlikimas, stagnuos mokslo pažanga, kuri yra svarbi Lietuvos, pristatančios save kaip pažengusios genetikos ir gyvybės mokslų srityse, įvaizdžiui.“
