Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus. Fitoterapijos specialistė Nijolė Savickienė ragina pasitikėti natūraliąja medicina, kuri kildinama dar nuo žymiojo medicinos tėvo Hipokrato laikų, mat augaliniai preparatai mobilizuoja imuninę, endokrininę, nervų sistemas bei padeda lengviau valdyti lėtines ligas, nekenkdami organizmui.
„Fitoterapija – biologinės medicinos, laikančios organizmą vieninga darnia sistema, dalis. Tradicinė fitoterapija – tai liaudies medicina, o racionalioji arba alopatinė fitoterapija pagrįsta moksliniais klinikiniais tyrimais ir jų rezultatais. Kad vienas ar kitas augalas taptų augaliniu vaistu, vyksta ilgas tyrimų procesas – juk vaistas turi būti ne tik veiksmingas, bet ir saugus, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto profesorė N. Savickienė. – Mūsų visuomenės bėda, kad net menkiausius pirmus ligos simptomus bandoma gydyti medikamentais, kai juos įveikti galima ir teisingai parinktais augaliniais preparatais. Dėl neatsakingo vaistų vartojimo vystosi sintetinių vaistų sąlygotos ligos, ypač „be saiko“ vartojant temperatūrą mažinančius, uždegimą slopinančius, antibakterinius, antihistamininius bei kitus vaistus.“
Pasak fitoterapijos specialistės, džiugina tai, kad sąmoningumas atsiranda ne tik dėl sveikos gyvensenos, bet ir atsakingo gydymosi, kai stebime ne tik, ką dedame į burną, bet ir kuo malšiname ligos simptomus – tam pasitarnauja vis dažniau žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie augalų naudą ir jų farmacines galimybes. Tiesa, būtina žinoti, kad ligą įveikti padeda augalo veikliųjų medžiagų visuma, tad, kaip ir kokiais kiekiais gerti vaistingųjų augalų preparatus – ne saviveiklos, o patyrusio gydytojo, vaistininko, medicinos biologo ar fitoterapeuto kompetencija. Tai pasakytina ir apie, atrodo, įprastą ligą – peršalimą, kurio ne visada teisingo gydymo būdų rastume kiekviename didesniame pokalbių forume.
„Nors pavasaris, regis, įsivažiavo pilnu pajėgumu, sergamumas peršalimo ligomis nesibaigė, ir, kaip įprasta, tęsis net ir vasarą: staigi temperatūrų kaita, temperatūros neatitinkantys drabužiai, gaivinimasis šaltais gėrimais ar ežero vandenyje visuomet didina peršalimo ligų pavojų. Apmaudu, kad dauguma, pajutę perštinčią gerklę ar pirmus kostelėjimus, griebiasi stiprių peršalimo simptomus slopinančių vaistų, kai to net nereikia, – pažymi fitoterapeutė N. Savickienė. – Mūsų organizmą kasdien atakuoja šimtai cheminių medžiagų, gaunamų su maistu, gėrimais ar pasisavinamų iš aplinkos, tad sintetinių cheminių preparatų vartojimą sergant derėtų sumažinti iki minimumo. Tai ypač galioja kalbant apie vaikų gydymą, mat jų imunitetas tik formuojasi, todėl neturėtų būti alinamas, kad galėtų savarankiškai kovoti su ligų sukėlėjais.“
Kaip teigia augalų specialistė, pirmuosius peršalimo simptomus geriausia malšinti ne vaistais, o natūraliais preparatais, arbatomis, medumi. Staigesnį efektą gali suteikti sirupai, kurių sudėtyje yra natūralių antiseptinių medžiagų turinčių augalų, pavyzdžiui, afrikinių pelargonijų šaknų ekstrakto, mat jame esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių ir mobilizuoja organizmo imunines ląsteles kovoti su ligos sukėlėjais.
Peršalimo simptomus malšina ir imunitetą gerina šie augalai:
Juoduogių šeivamedžių žiedai
Saldus juoduogių šeivamedžių žiedų sirupas – skanus gėrimas, puikiai gaivinantis vasarą. Mažai kas žino jų teigiamą poveikį sveikatai: šių augalų žieduose ir vaisiuose yra eterinių aliejų, flavonoidų, vitamino C, be to, žieduose yra medžiagų, kurios užblokuoja viruso patekimą į ląsteles, todėl jie ypač tinka sergant peršalimo ligomis. Gerti šeivamedžių arbatą reikia vos ligai prasidėjus, pirmomis dienomis, kai laužo kaulus, kyla temperatūra – per dieną patariama jos išgerti 1–2 litrus. Nesuspėjus arbatos pradėti gerti laiku, sveikatins ji ir vėlesnėmis ligos dienomis – mažins temperatūrą, palengvins atsikosėjimą. Šio augalo preparatai taip pat pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu poveikiu.
Vaistinių šalavijų lapai
Lotynų kalboje šalavijo pavadinimas reiškia „sveikata“ – jau senovės Romoje jam buvo priskirta daug gydomųjų savybių. Šiame augale yra alkaloidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus. Eteriniame aliejuje randamos medžiagos veikia prieš tuberkuliozės lazdeles, žudo mikrobus. Bronchitą bei kitas peršalimo ligas maloniau gydyti vaistinių šalavijų lapais, virtais piene bei nuovirą pagardinus trupučiu medaus. Šalavijų aliejus puikiai stimuliuoja ir balansuoja nervų sistemą, šalina nemigą, silpnumą ir depresiją, gerina atmintį, taip pat mažina uždegimus, dezinfekuoja.
Vaistinių medetkų žiedai
Vaistinė medetka – ne tik gražiai žydinti gėlė, bet ir vaistinis augalas, kurį nuo seno vertina moterys, mat jis malšina įvairius ginekologinius negalavimus, pirmiausia – uždegimus, be to, pasižymi dezinfekcinėmis savybėmis ir puikiai stiprina imuninę sistemą bei dezinfekuoja perštinčią gerklę.
Afrikinės pelargonijos šaknys
Pelargonija – viena populiariausių namuose, balkonuose ar darželiuose auginamų gėlių, kuri be puošimo pasižymi įvairiomis sveikatą gerinančiomis savybėmis – jų skleidžiami eteriniai aliejai turi stiprių antibakterinių savybių ir mažina uždegimą. Lietuvoje auginamų pelargonijų „giminaitė“, afrikinė pelargonija, taip pat jau gerą šimtmetį vertinama dėl savo antiseptinių savybių, antimikrobinio veikimo sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis.
Šio augalo šaknų ekstraktas anksčiau buvo naudotas įveikti tuberkuliozės sukėlėjus, dabar jis naudojamas preparatuose, skirtuose sumažinti gerklės skausmą ir palengvinti atsikosėjimą. Be to, tyrimais patvirtinta, kad afrikinės pelargonijos šaknyje esančios medžiagos netiesiogiai stabdo gripo viruso H1N1 dauginimąsi bei sumažina tonzilito simptomus ir 2 dienomis sutrumpina šios ligos trukmę.
