Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas
Įsikūręs tam, kad padėtų smulkiesiems išgyventi ir atsispirti prieš monopolininkų diktuojamas pieno supirkimo kainas, projektas „Pieno kelias“ šiandien virto per keturias savivaldybes nusidriekusiu kulinarinio turizmo maršrutu. Juo keliaujantysis gali užsukti pas sūrių, kitų pieno produktų gamintojus, ekologišką produkciją auginančius ūkininkus, į kaimo turizmo sodybas, ragauti, domėtis, įsigyti, pramogauti, įsikurti poilsiui… Praėjusią savaitę Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre vykusi konferencija „Atrask jau šiandien“ pristatė tai, kas padaryta įgyvendinant prieš porą metų pradėtą projektą, parodė „Pieno kelio“ galimybes ir svarbą žemės ūkio produktų gamintojui.
Privertė sunkus gyvenimas
Tik pradėjus „Pieno kelio“ „tiesimą“, Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė ir projektų vadovė Laima Dockevičienė yra sakiusi, kad smulkiems gamintojams sudėtinga rasti nišų savo produkcijai realizuoti.
„Ūkininkas pamelžia karvutę, pieną atiduoda į kooperatyvą ar perdirbimo įmonę – ir baigta. Neturėtų viskas tuo baigtis. Pienas – tik žaliava kitiems produktams gaminti, o vartotojai nori tikrų kaimiškų produktų, ne iš parduotuvės. Jiems reikia paragauti, pajusti kvapą, skonį, pabendrauti su paprastais žmonėmis. Į kuriamą „Pieno kelią“ galėtų įsijungti ne tik pieną gaminantys ir jį perdirbantys ūkininkai, bet ir svečius priimančios kaimo turizmo sodybos, o kur dar su žemės darbais susiję renginiai, pažintis su ūkiais, produktų degustavimas… Sudarytume tam tikrą maršrutą, kuris taptų vientisu „Pieno keliu“, – pasakojo L. Dockevičienė daugiau kaip prieš metus vykusioje konferencijoje.
Šiandien toks kelias jau yra. Konferencijoje, kurioje šiemet dalyvavo ir Seimo, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, savivaldybių atstovai, apie „Pieno kelią“ jau buvo kalbama kaip apie egzistuojantį dalyką. Rietavo savivaldybėje, Plungės, Telšių, Kupiškio rajonuose prie šio judėjimo prisijungė daugiau kaip trys dešimtys entuziastingų kolektyvų, ūkininkų, organizacijų. Informacija apie šiuos „Pieno kelio“ dalyvius sklinda internete, išleisti lankstinukai, minėtų rajonų turizmo informacijos centruose besilankantys turistai gali gauti informacijos apie tai, kur paragauti ar įsigyti autentiškų lietuviškų sūrių, kastinio, kitų ekologiškų produktų, kur galėtų susipažinti su ūkininkavimo subtilybėmis ar praleisti savaitgalį nuo civilizacijos apsaugotoje kaimiškoje aplinkoje.
Įvairovėje – stiprybė
Antai „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams pažįstamo Rietavo savivaldybėje ūkininkaujančio Stanislovo Jurkaus ūkyje organizuojamos ekskursijos po pieno ūkį. Esame rašę apie Jusių šeimą, kuri į kaimą atsikėlė iš Klaipėdos. Šiandien šie „Pieno kelio“ dalyviai iš ožkų ir karvių pieno gamina sūrius, šių produktų galima įsigyti iš anksto suderinus su 
šeimininkais. Stasio Petrošiaus sėklininkystės ūkyje šaltuoju būdu spaudžiamas aliejus, jis ir kiti produktai parduodami Rietave įsikūrusioje krautuvėlėje. Ūkininkas siūlo apsilankyti ūkyje linų žydėjimo dienomis, pasigėrėti įspūdingais vaizdais.
Fermentinius sūrius gamina ir pirkėjams siūlo Giedrė ir Paulius Klapatauskai (Plungės r.), to paties rajono Sauliaus Petručio ūkyje galima įsigyti ne tik įvairiai pagardintų sūrių, bet paragauti ir naminio vyno. Jurgitos Ivinskienės „Kitoks ūkis“ (Telšių r.), įkurtas 2010 m., pagal senuosius receptus gamina varškės sūrius, laiko bityną. Kupiškio r. veikiančioje kaimo turizmo sodyboje „Čivonkiemis“ pasivaišinsime įspūdingais pieno desertais – varškės keksiukais su maskarponės kremu, pieno kokteiliais, tortais ir pyragaičiais…
Visko neišvardysi. Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad įvairovė, neapsiribojimas viena sritimi ir keliomis gaminių rūšimis ir yra „Pieno kelio“ stiprybė.
Karvė maitintoja
Konferencijoje „Atrask jau šiandien“ dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sveikino rietaviškių iniciatyvą sakydamas, kad pasauliui turime atrodyti ne tik darbštūs, bet ir kūrybingi.
„Kiekviena kaimo močiutė moka padaryti sūrį, bet paragaukite – kiekvienas yra skirtingas, specifinis. Pasaulis jau žino, kad lietuviai yra darbštūs, tačiau parodykime jiems, kad esame ir sumanūs, kūrybingi. Tai galime padaryti parduodami unikalius produktus, o pienas tam suteikia didelių galimybių. Neatsitiktinai senoliai sakydavo, kad karvė yra šeimos maitintoja. Tiesa, dabar situacija yra sudėtinga, dėl kritusių pieno kainų melžiamų karvių skaičius Lietuvoje vis mažėja. Vis dėlto „Pieno kelias“ yra gerame kelyje, tęskite tą kelią toliau, tobulinkite jį“, – ragino A. Stančikas.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė šio projekto kūrėjams įteikė ministrės Virginijos Baltraitienės padėką už trumposios maisto tiekimo grandinės populiarinimą. Viena, kai maisto produktas pas vartotoją keliauja kratomas pienvežyje, į bendrą katilą supilamas gamykloje, po to vėl gabenamas į parduotuvę, kur jį iš lentynos pagaliau įsigyja pirkėjas, ir visai kas kita, kai paimamas tiesiai iš fermos, kurioje verčiamasi produktų perdirbimu.
Autoriaus nuotraukos
