Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovaujanti Aušra Juškienė patvirtino, kad Baisogalos PSPC šiuo metu iš tiesų ieško šeimos gydytojų. Paieškos esą tęsiasi mėnesį, tačiau norinčių kol kas neatsirado.
„Radviliškio rajono savivaldybė jaunam specialistui sudarius sutartį su kaimo vietovės ambulatorija penkeriems metams siūlo 14 500 eurų, tačiau jauni specialistai tuo nesusigundo. Siūlome 1500 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius ir daugiau. Derybų klausimas“, – komentavo A. Juškienė.
Šiuo metu Baisogalos PSPC gali pasiūlyti darbą visu etatu ir daugiau. „Norinčių dirbti labai laukiame. Atsiliepkite“, – ragino Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovaujanti A. Juškienė.
Norinčių laukia jau metus
Radviliškio ligoninėje taip pat ieškoma bent kelių šeimos gydytojų. Susisiekus su Radviliškio ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Kristina Vyšniauskienė, ši patvirtino, kad Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje reikalingi šeimos gydytojai. „Slaugos skyriui šeimos gydytojo ieškome seniai, jau turbūt metai laiko, bet neatsiranda norinčių. Į Priėmimo skyrių ieškome apie pusmetį, tačiau irgi nerandame. Kelis susiradome, bet jie tuomet pasiima labai mažą krūvį“, – teigė K. Vyšniauskienė.
Jos teigimu, medikus privilioti į šią poziciją gali tik siūlomos darbo sąlygos ir atlyginimas. „Mes teikiame antrinio lygio paslaugas, mes apylinkės neformuojame. Mes ieškome šeimos gydytojo, kuris dirbtų priėmimo arba slaugos skyriuje. Į slaugą priimtume dirbti visu etatu, į priėmimą – puse etato“, – kalbėjo ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai. Ji negalėjo atskleisti, koks atlyginimas siūlomas specialistams, kandidatuojantiems į šias pozicijas. Esą – tai susitarimo su įstaigos vadovu reikalas.
Visos Lietuvos problema
Radviliškio rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Aistė Ginaitienė portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad šeimos gydytojų trūkumas rajonuose yra ne tik Radviliškiui, bet ir visai Lietuvai opi problema, todėl ir asmens sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumas rajonuose esąs didelis.
„Vykstant intensyviai migracijai, rajonuose lieka gyventi daugiau vyresnio amžiaus asmenys. Pensinio amžiaus gyventojams asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis palyginti su jaunesniais gyventojais yra didesnis, tad ir darbo krūvis, tenkantis šeimos gydytojui, dirbančiam rajone, yra didesnis“, – teigė A. Ginaitienė.
Anot jos, jam tenka išrašyti ženkliai daugiau kompensuojamųjų vaistų, vyresnių pacientų vizitų skaičius pas šeimos gydytoją yra ženkliai didesnis.
„Radviliškio rajone dirba nemaža dalis garbaus amžiaus šeimos gydytojų, kuriems išėjus darbo vietos ilgam lieka tuščios. Jaunų, studijas baigusių gydytojų pritraukti į atokius rajonus nepadeda nei mūsų siūlomas patrauklus atlyginimas, nei kompensacijos, nei apgyvendinimo galimybės. Dauguma gydytojų, turėdami pasirinkimo galimybę, vis dėlto renkasi didesnius miestus su išvystyta infrastruktūra, socialinėmis, kultūrinėmis galimybėmis“, – komentavo rajono vyriausioji gydytoja. Ir tai esą suprantama: jauni specialistai kuria šeimas, augina mažus vaikus, nori laisvai judėti, turėti karjeros perspektyvas. Anot gydytojos, ne visi rajonai gali tai pasiūlyti.
„Dar kartą noriu pabrėžti, kad susidariusi skaudi problema yra aktuali ne tik Radviliškio rajonui. Visoje šalyje turbūt nerasime nė vienos rajono gydymo įstaigos, kurioje netrūktų gydytojų. Manyčiau, šioje vietoje būtų reikalingas ir valstybinis gydytojų darbo vietų reguliavimas, šeimos gydytojų pritraukimas darbui tikslinėse teritorijose“, – apibendrino ji.
SAM: skatinti turi ir rajoninės gydymo įstaigos
Kaip teigiama portalui VLMEDICINA.LT atsiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakyme, šiuo metu šalis susiduria su situacija, kai specialistų yra parengiama pakankamai, tačiau pastebimas labai netolygus specialistų pasiskirstymas po šalies regionus – atokesniuose regionuose jų trūksta. Kitaip tariant, dauguma jaunųjų medikų nori likti dirbti didžiuosiuose miestuose ir tiesiog atsisako vykti į regionus, nors ten dažnai jiems siūlomos kur kas geresnės sąlygos nei Vilniuje ar Kaune.
„Kiekvienais metais abiejuose universitetuose (VU ir LSMU) parengiama (baigia rezidentūros studijas) apie 220 įvairių sričių gydytojų specialistų (į vientisąsias medicinos studijas per paskutinius penkerius metus vidutiniškai priimama apie 500 (apie 200 – VU ir apie 300 – LSMU) mokyklų absolventų; į rezidentūros studijas siekiant įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją kiekvienais metais įstoja apie 380–400 universitetų absolventų“, – skaičiuoja SAM.
Priėmimas į rezidentūros studijas esą nuolat didėja: „nors valstybės finansuojamų vietų skaičius nedidinamas, tačiau didėja savo lėšomis studijuojančiųjų skaičius, o sveikatos priežiūros įstaigos priima sprendimus finansuoti rezidentūros studijas, tokiu būdu siekdamos pritraukti baigusius jaunus specialistus pagal sutartinius įsipareigojimus atvykti dirbti į tas įstaigas, kuriose trūksta atitinkamų specialistų“.
Pasak SAM, svarbu, kad rajoninės gydymo įstaigos bei jų vadovai kartu su savivaldybių administracijomis, be studijų apmokėjimo, taip pat sutelktų visus kitus svertus (būsto suteikimą, darbo suteikimą šeimos nariams, laisvalaikio užimtumą ir kt.), kurie skatintų jau parengtus sveikatos priežiūros specialistus vykti dirbti į rajonines gydymo įstaigas.
Taip pat siekiant spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą SAM inicijavo projektą „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“.
Iniciatyvos esmė – pritraukti jaunus specialistus į tas gydymo įstaigas, kurios yra teritorijose, kur specialistų trūkumas yra didžiausias. Projekte dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijos apmokamos ES (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis. Už tai jaunasis gydytojas privalės gydymo įstaigose atidirbti nuo 2 iki 4 metų (priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos). Tikslinės teritorijos – regionai, kuriuose itin aukštas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, cerebrovaskulinėmis ligomis.
Pasak SAM, jaunų gydytojų pritraukimas padės užtikrinti paslaugų prieinamumą tose teritorijose ir sumažinti sergamumą. „Labai džiugu, kad ir rajoninės ligoninės labai stengiasi motyvuoti jaunus specialistus pas juos atvykti – siūlo stipendijas, būstą, darželį vaikams, automobilį ir visokeriopą paramą“, – apibendrino SAM.
DIGA informacija
