Prieš kiek daugiau nei metus Martynas Pacevičius vyko į Klaipėdos „Neptūną“ su bandomuoju kontraktu. 27-erių aukštaūgis nebuvo užtikrintas savo ateitimi, bet galiausiai tapo vienu iš svarbiausių uostamiesčio ekipos ginklų.
Svajonių startas – taip šio sezono pradžią apibūdina 206 cm ūgio centras. Tiesa, kuriam laikui jį iš rikiuotės buvo išmušusi trauma, tad ritmą teko atrasti iš naujo.
„Tyliai, ramiai mintyse pasidžiaugiu. Jei atsuktume laiką dar labiau atgal, iš kur man pavyko tai pasiekti, prisiminčiau ir kaip Marijampolėje žaidžiau be algos visus metus. Aukojausi, žinojau, tikėjau, kad galiu žaisti, nors tuo metu niekam nebuvau įdomus. Kabinausi ir kol kas esu čia. Tikrai smagu, bet nemanau, kad čia viršūnė, kurioje galiu būti, tad to nesureikšminu. Norisi būti dar aukščiau“, – LKL.lt sako M.Pacevičius.
Šį sezoną „Betsafe-LKL“ jo skaičiai per 23 minutes siekia 11,6 taško, 7,2 atkovoto kamuolio, 0,8 bloko ir 15 naudingumo balų.
Tiesa, klaipėdiečių ekipa šiuo metu išgyvena pergalių badą ir tikisi, jog šią atkarpą pavyks nutraukti šeštadienį, rungtynėse su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“.
„Žaidžiame sykį per savaitę. Jei pralaimi, visą savaitę gyveni su tuo pralaimėjimu. Visą savaitę eini į treniruotes, lauki kitų rungtynių, kad pasitaisytumei. Jei tai tęsiasi kelias savaites, kažkiek darosi sunku. Pergalė tikrai padėtų komandai“, – sako jis.
Rungtynių šeštadienį pradžia – 16.30 val., jas stebėkite BTV ir Go3 kanalais.
– Pastaruoju metu „Neptūnas“ išgyveno penkių nesėkmių seriją „Betsafe-LKL“. Kaip tai veikia, o galbūt neveikia jūsų ekipos?
– Visai pavyksta išlaikyti optimizmą, suprantame, jog visko būna. Nesame tokio aukšto lygio komanda, kad kreivė kiltų tik aukštyn, nors ir geriausioms ekipoms būna visko – pralaimi net paskutinėms komandoms, jei pažiūrėtume į, pavyzdžiui, Ispanijos lygą. Laikomės pozityviai, dirbame kasdien, daužomės, ariame ir suprantame, jog kitaip nebus.
– Po nesėkmių arimo pas trenerį Georgios Vovorą yra daugiau ar visą sezoną dirbate panašiai sunkiai?
– Sakyčiau, kad to arimo stabiliai netrūksta (Juokiasi).
– Ar sezono eigoje jūsų komandinė rutina stipriai pakito?
– Kažkiek pakito. Kai buvo dar Citadele KMT grupių etapas, žaisdavome po porą mačų per savaitę, atsižvelgdavome į fizinio rengimo trenerių rekomendacijas. Bet dabar jau nelabai kas keičiasi, dirbame stabiliai.
– Jau sklinda daug legendų apie sunkų darbą pas šį specialistą iš Graikijos. Ar tai treneris, pas kurį tenka dirbti sunkiausiai jūsų karjeroje?
– Esu matęs ir sunkesnių treniruočių, kai vykau į mokyklą JAV, bet tai buvo labai seniai. Bet profesionalų krepšinyje kažkas panašaus buvo tik Vengrijoje, kuomet atvyko strategas iš Juodkalnijos, ten dirbome labai sunkiai. Iki sezono galo buvo likę 3 mėnesiai, iki atkrintamųjų – pusantro, o mes dirbome taip, kad ryte bėgiodavome vos ne iki apsivėmimo.
– Sezoną pradėjote pergalėmis, dabar išgyvenate kitokį etapą. Kaip manote, kas nuo to gero starto pasikeitė ir kaip turėtumėte lipti iš šios duobelės?
– Manau, kad galbūt kai kuriems žmonėms reikia susigrąžinti pasitikėjimą. Negaliu pasakyti nieko konkrečiai, bet žaidžiant toks jausmas, kad kai plius 10 – viskas, bet kai tik šokame į minusą, kai kurių veiduose dingsta tikėjimas. Atrodo, viskas pralošta, nors laiko daug. Aišku, reikia susitvarkyti ir gynybą, nes užpulti užpuolame.
– Ankstesniame interviu, kuomet galingai pradėjote sezoną, sakėte panašią frazę: svarbiausia, kad atsiradus pralaimėjimams, neimtume badyti pirštais vieni į kitus. Ar pavyksta to laikytis?
– Tikrai taip, rūbinėje atmosfera puiki, visi gerai sutariame, kai kurie leidžiame laisvalaikį kartu. Tikrai nėra taip, jog gavus laisvadienį nesinori matyti tų pačių veidų. Kaltų neieškome, jei reikia, treneris juos suranda (Juokiasi).
– Šiais metais „Betsafe-LKL“ turnyro lentelės viduryje – didelė mėsmalė. Kiekvienos pergalės kaina – didelė, nes kol kas 4 ir 8 vietas skiria vos vienas žingsnis. Ar jaučiate, kad kiekvienas mačas šį sezoną gali tapti aukso vertės?
– Kažkiek jaučiame tai, matome, stebime lentelę, žinome situaciją, bet per daug negalvojame. Ir treneris akcentuoja – kitos rungtynės svarbiausios, vėliau – dar kitos. Nesvarbu, su kuo žaidžiame, ruošiamės taip pat rimtai. Aišku, apmaudu paleisti kai kuriuos taškus, kaip prieš mažeikiškius, bet jie žaidė gerai, pataikė 60 proc. tritaškių. Sunku laimėti tokius mačus.
– Spaudimą galėjote jausti ir iš trenerio, kuris ne viename interviu yra sakęs, kad mato „Neptūną“ kaip ketverto ekipą. Šios žinutės kažkiek veikė žaidėjus ar žiūrėjote į tai ramiai?
– Mano asmeninė nuomonė tokia, kad žaidėjams tai neužkrovė daugiau spaudimo, gal užkrovė labiau pats sau. Aš irgi tikiu, kad galime būti ketverto komanda, tik reikia išsispręsti tam tikrus niuansus. Turime užtektinai talento ant suolo, reikia tik tai išpildyti.
– Citadele KMT ketvirtfinalio situacija tokia, kad pirmą mačą „Rytui“ pralaimėjote 11 taškų ir po savaitės reikės siekti revanšo didesniu skirtumu. Kiek sudėtinga bus tai padaryti?
– Kiek kalbėjausi su žaidėjais, mūsų nuomonės sutampa: tas minus 11 neatrodo kosminis skirtumas. Vertinant pastarąsias „Betsafe-LKL“ rungtynes, žaidėme su jais taškas į tašką ir rezultatas kovos neatspindi. Nėra taip, kad „Rytas“ žaidžia stebuklus, reikia pradėti nuo geros gynybos, nes kietos gynybos jie nemėgsta, jie nori bėgti, žaisti laisvą krepšinį. Jei pavyks tai atimti, yra šansų.
– Šeštadienį laukia akistata su banguojančiu Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“, kurio rezultatai svyruoja nuo pralaimėjimo „Betsafe-LKL“ autsaideriams iki pergalės prieš Europos taurės favoritus. Kaip palaužti šią nenuspėjamą komandą?
– Nenuspėjamumas yra geras jų apibūdinimas. Net ir nežinau, reikia išlaikyti didelį fokusą, nes jie žaidžia gudrų krepšinį su daug užtvarų be kamuolio, prakirtimais. Reikia koncentracijos, laikytis žaidybinio plano gynyboje ir manau, viskas bus gerai.
– Kiek emociškai jums yra reikalinga ši pergalė?
– Tikrai labai reikalinga, ir po pralaimėjimų serijos, ir prieš atsakomąjį Citadele KMT mūšį. Apskritai dabar yra taip, kad žaidžiame sykį per savaitę. Jei pralaimi, visą savaitę gyveni su tuo pralaimėjimu. Visą savaitę eini į treniruotes, lauki kitų rungtynių, kad pasitaisytumei. Jei tai tęsiasi kelias savaites, kažkiek darosi sunku. Pergalė tikrai padėtų komandai.
– Pats šį sezoną pradėjote puikia atkarpa ir buvote vienas „Neptūno“ vedlių. Vėliau iš rikiuotės jus išmušė traumą. Kaip priėmėte šį iššūkį?
– Tikrai buvo sunku, nes turėjau svajonių startą, jaučiausi gerai, buvau radęs ritmą. Tada iškritau, sutapo, kad tada prasidėjo ir pralaimėjimai. Dabar po truputį pradedu atgauti ritmą, bet nėra lengva. Kol nebuvo manęs, buvo kitokio tipo centras – komanda prie jo kažkiek prisitaikė. Grįžau aš – vėl reikėjo priprasti prie manęs. Sunku, bet po truputį grįžtu. Tik dar nesijaučiu geriausios formos, vis puola ligos, tai temperatūra šokinėja, tai skrandžio bėdos. Šiek tiek jaučiuosi pakritęs, yra kur pridėti (Šypsosi).
– Tą svajonių startą, kaip įvardinate pats, palengvino tai, jog jau žinojote G.Vovoro sistemą iš praeito sezono?
– Tikrai padėjo, tiek pasiruošimas buvo daug lengvesnis iš psichologinės pusės, žinojau, ko treneris norės ir tikėsis. Net nesakius eini ir darai. Automatiškai viskas lengviau.
– Kiek pasitikėjimo jums pridėjo tokia gera sezono pradžia, kokią išgyvenote?
– Pridėjo, tik tada iškritau ir grįžau su dideliais sau išsikeltais lūkesčiais. Kelios rungtynės pasisekė ne taip gerai, kaip norėjosi, psichologija pabangavo, bet dabar vėl viską jaučiuosi susidėliojęs į vietas. Tikiuosi, nuo čia tik į viršų ir į viršų.
– Kai prieš metus pasirašėte kontraktą su „Neptūnu“, atvykote tik bandomajam laikotarpiui ir turėjote įrodyti savo vertę. Galiausiai tapote vienu iš kertinių komandos žaidėjų. Kiek pačiam smagu matyti, kiek pavyko paaugti per šį laiką?
– Tyliai, ramiai mintyse pasidžiaugiu. Jei atsuktume laiką dar labiau atgal, iš kur man pavyko tai pasiekti, prisiminčiau ir kaip Marijampolėje žaidžiau be algos visus metus. Aukojausi, žinojau, tikėjau, kad galiu žaisti, nors tuo metu niekam nebuvau įdomus. Kabinausi ir kol kas esu čia. Tikrai smagu, bet nemanau, kad čia viršūnė, kurioje galiu būti, tad to nesureikšminu. Norisi būti dar aukščiau.
– Jūsų komandos draugai ne sykį yra gyrę jus kaip sunkiai dirbantį ir nustebinusį žaidėją. Kaip manote, esate geras pavyzdys, kaip sunkus darbas duoda rezultatą?
– Ne veltui taip sakoma – iš tiesų sunkus darbas duoda vaisių. Pirmiausiai, turi norėti pats, jei nenorėsi, niekas neprives tobulėti ir daryti papildomai. Sunkus darbas, noras, išsirinkimas žaidėjų, kuriuos gali stebėti, tikrai padeda.
– Kokius žaidėjus stebite pats?
– Kai buvau vaikas, buvau užsisvaigęs kaip visi – stebėjau Carmelo Anthony ar LeBroną Jamesą. Vėliau ateini į realybę, supranti, kad nežaidi kaip LeBronas. Pastaruosius metus daug stebiu Lessortą, gaila, gavo traumą, galiu nebent senus klipus stebėti (Šypsosi).
