Sukanka 25 metai, kai Lietuvos pasieniečiai iš sovietų kariuomenės perėmė pasienio kontrolę Klaipėdos jūrų uoste. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė ta proga organizuoja renginį šiai datai paminėti.
Antradienį 9.30 val. Tarptautinėje jūrų perkėloje bus prisiminti tuometiniai įvykiai ir istorinė joje vykusi badavimo akcija, turėjusi reikšmės tolesniam pasienio apsaugos kūrimuisi visoje Lietuvoje.
Dalyvauti renginyje pakviesti prieš 25 metus vykdytos bado akcijos dalyviai buvęs Tarptautinės jūrų perkėlos direktorius Vytautas Vaičekauskas, pirmas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišys, jo pavaduotojas Vincas Požarskas, buvęs Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas Stanislovas Stančikas, taip pat jiems padėję tuometinis miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, miesto meras Benediktas Petrauskas, saugumo atstovas Algimantas Grublys ir kt. Renginyje dalyvaus atstovai iš centrinės VSAT įstaigos, Pasieniečių klubo nariai ir šiandieniniai pasieniečiai.
Minėjimo svečiams bus pristatytas ir naujausias bei moderniausias VSAT patrulinis laivas „Aleksandras Barauskas“.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalyje buvo naujai kuriamos valstybei pavaldžios institucijos ir jėgos struktūros.
Pakrančių apsaugos pasieniečiams, kaip ir kitiems kolegoms visame Lietuvos pasienyje, buvo iškeltas uždavinys perimti sovietų kariuomenės kontroliuojamas teritorijas ir patalpas. Nors ji realios kontrolės nevykdė, bet perduoti pastatų nenorėjo.
Tuo metu rinktinės vadas J.A. Leišis pradėjo derybas dėl patalpų perėmimo Tarptautinėje jūrų perkėloje. Rusijos pasienio tarnybos vietinė vadovybė negalėjo priimti jokių sprendimų. J.A. Leišiui pasiūlius Krašto apsaugos ministerijos Pasienio apsaugos tarnybos viršininkui S.Stančikui pradėti derybas aukštesniu lygiu, jie kartu nuvyko į Rygą susitikti su Rusijos pasienio apygardos viršininku generolu Valentinu Gaponenka. Tačiau tąkart susitikimas apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Po ilgų derybų su Rusijos pasieniečiais galiausiai buvo numatytas Tarptautinės jūrų perkėlos pastatų perdavimo laikas – 1992 m. vasario 21 d. Kitą dieną S.Stančikas, J.A. Leišis, V. Požarskas ir 12 Lietuvos pasieniečių buvo pasiruošę perimti pastatus, tačiau atvykusiuosius pasitiko įspėjamieji šūviai. Taip gauta žinia, kad patalpų perdavimas neįvyks. Tarptautinės jūrų perkėlos direktorius V.Vaičekauskas pareiškė, kad yra šių patalpų šeimininkas ir dar kartą pareikalavo rusų karių apleisti jas.
Vykdydami savo aukštesnių pareigūnų įsakymus sovietų pasieniečiai atsisakė palikti postus. Tada Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas S. Stančikas, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas J.A.Leišis, jo pavaduotojas V.Požarskas bei Tarptautinės jūrų perkėlos direktorius V. Vaičekauskas sugebėjo patekti į sovietų pasieniečių patalpas, kur paskelbė bado akciją ir badavo keletą dienų.
Pirmą naktį badautojai nemiegojo, nes rusų pasieniečiai nedavė nei lovų, nei patalynės. Jie prie durų pastatė ginkluotą sargybinį, kuris stovėjo visą akcijos laiką – dieną ir naktį.
Akcijos dalyviams bandė padėti tuometinis miesto tarybos pirmininkas V. Čepas ir miesto meras B. Petrauskas, su žiniasklaidos atstovais atskubėję į Tarptautinę jūrų perkėlą. Tačiau Rusijos pasieniečiai jų į pastatą neįleido.
Badaujančiuosius palaikė ir Klaipėdos bendruomenė, prie Rusijos pasieniečių pastato Gintaro g. 1 susirinkusi į piketą.
Į konflikto sprendimą įsitraukė iš komandiruotės sugrįžęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Atvykęs į Klaipėdą jis susitiko su generolu V. Kostenka ir kartu apsilankė Tarptautinės jūrų perkėlos kontrolės poste, susitiko su badaujančiaisiais. Dalyvaujant A. Butkevičiui V.Kostenka pažadėjo, kad postas artimiausiu metu bus perduotas, ir bado akcijos dalyviams pasiūlė ją nutraukti. Nors jau buvo prasidėjusi penkta badavimo para, J. A.Leišis ir V. Požarskas atsisakė tai padaryti. S. Stančikui pratęsti badavimą uždraudė A.Butkevičius, kitiems pažadėjo nepamiršti jų paramos tėvynei.
Kitą dieną Lietuvos pasieniečiai užėmė Rusijos struktūrų paliktas patalpas. 1992 m. vasario 27 d. paskutiniai Rusijos pasieniečiai paliko Jūrų perkėlos pasienio kontrolės postą.
Šie įvykiai Tarptautinėje jūrų perkėloje buvo svarbus žingsnis tolesnei sovietinės kariuomenės infrastruktūros perdavimo Lietuvos pasieniečiams eigai.
VSAT informacija
