Ankstų rytą mes, septynių žmonių grupelė iš Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos, išsiruošėme į tolimą ir varginančią, bet tuo pačiu daug žadančią kelionę į Čekiją. Ten vyko Erasmus + programos projekto „Yes For Traditional Dishes – No More Obesity!“ šalių – partnerių (Ispanija, Turkija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Lietuva) antrasis susitikimas.
Po trylika valandų trukusios kelionės autobusu galiausiai pasiekėme savo tikslą. Čekijoje buvome maloniai sutikti, todėl visai pamiršome nuovargį ir nekantriai laukėme išauštančio pirmadienio ryto, kuris mums žadėjo naujų pažinčių, potyrių ir žinių savaitės pradžią.
Mūsų savaitės nuotykis prasidėjo nuo pažinties su Hukvaldy miestelio mokykla, bendruomene ir jos tvarka. Sužinojome, kad mokiniai lanko mokyklą tik devynerius metus. Jų vertinimo sistema yra penkiabalė, o vienetas – pats geriausias pažymys. Po sveikų pietų mokyklos valgykloje, nepabūgę už lango pliaupiančio lietaus, pasižvalgėme po Hukvaldy apylinkes, kurios yra labai gražios ir jaukios.
Antradienį į mokyklą atvyko „žaisminga pamoka“ apie daržoves. Jos metu ne tik sužinojome daug naudingos informacijos, bet ir linksmai praleidome laiką atlikdami įvairias užduotis. Po dienos linksmybių nuvykome į „Tatra“ automobilių muziejų. Deja, mašinos, esančios ten, neveikia, bet tai mums nesutrukdė mintimis nusikelti į įvairius laikmečius ir įvairias vietoves.
Trečiadienis – pati saldžiausia savaitės diena. Kodėl saldžiausia? Todėl, kad aplankėme „Marlenka“ pyragų gamyklą. Mums buvo suteikta galimybė ne tik paragauti gomurį glostančių pyragų, bet ir pamatyti, kaip jie gaminami. Savaime suprantama, sužinojome visą fabriko istoriją. Kaip gidas sakė: „Fabriko istorija – lyg pasaka“. Išties, viskas prasidėjo nuo vieno medaus torto, o išaugo į didžiulę įmonę. Tai tik dar kartą įrodo, kad viskas yra įmanoma, tereikia įdėti šiek tiek pastangų.
Ketvirtą savaitės dieną pabuvojome muziejuje po atviru dangumi Roznove. Tai savotiškai panašu į lietuvišką muziejų Rumšiškėse. Pamatėme senoviškus, tradicinius čekų namus. Pasigrožėjome bundančiu pavasariu ir sugrįžusių paukščių giesmėmis.
Penktadienis mums buvo paskutinė diena Hukvaldy. Taigi paskutinę dieną išėjome į paskutinį pasivaikščiojimą po miestelį. Šįkart kilom aukštai aukštai. Užkilome iki Hukvaldy pilies. Ten pasijautėme tikrais viduramžių riteriais, ginančiais savo tvirtovę. Žinoma, gynėmės ne ietimis ir ne kardais, o….sniego gniūžtėmis. Grįžę į mokyklą atsisveikinome su vietiniais draugais ir išvykome į Čekijos sostinę – Prahą.
Praha – senovinis miestas. Tuo įsitikinome savo akimis. Nepaisant „KFC“, „Mcdonalds“, „Starbucks“ kavinių, beveik kiekvienoje gatvėje, mieste daug senovinių pastatų, stengėmės jų aplankyti kuo daugiau. Laikas Prahoje praskriejo lyg ant sparnų. Vakare pasakėme „iki susimatymo“ likusiems projekto dalyviams, o ryte leidomės į tą pačią tolimą kelionę gimtinės link.
Už smagią ir nuotykių kupiną kelionę dėkojame lydėjusiems mokytojams: gimnazijos direktoriui Juozui Žymančiui, direktoriaus pavaduotojai ugdymui Reginai Rimkutei, anglų kalbos mokytojai Ritai Štėrienei ir projekto koordinatorei, anglų kalbos mokytojai Kristinai Katauskaitei. Taip pat dėkojame čekų šeimoms, suteikusioms prieglobstį mokinėms Kamilei, Karolinai ir Emilijai. Lai šie žodžiai skrieja tiesiai Dievui į ausį.
Nenustygstame vietoje laukdami susitikimo, kuris įvyks gegužės mėnesį mūsų gimnazijoje.
Emilija Pociūtė
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos
8 klasės mokinė
Veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
