Visi į vaistinę keliaujame dėl skirtingų priežasčių – dažniausiai einame konkretaus vaisto, maisto papildo ar kitos medicininės priemonės, tačiau neretai ir dėl to, kad galėtume su vaistininku pasikonsultuoti, kaip elgtis sunegalavus. Karantinas dar labiau paskatino gyventojus dažniau varstyti vaistinės duris, kadangi pas gydytojus patekti tapo kur kas sudėtingiau. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė pasakoja apie tai, kokiais atvejais pakanka farmacijos specialisto pagalbos, o kuomet būtinas gydytojas ar net greitoji medicinos pagalba.
Kaip elgiamės dažniau – lekiame pas gydytoją, konsultuojamės su vaistininku ar gydomės savarankiškai?
Lietuvoje yra ryški tendencija pacientams pirma ateiti į vaistinę, o tik paskui pas gydytoją. Dėl šios priežasties vaistininkas privalo aiškiai žinoti, kada pakanka jo žinių ir profesionalumo, o kokiais atvejais jau būtina pacientą nukreipti pas gydytoją. Nusiųsdami pas medikus vaistininkai gali ir gyvybę išgelbėti. Dažnai būna, kad pačiam žmogui atrodo, kad jam nieko rimto nėra – jis išgers kokių širdies lašų ar tablečių ir viskas praeis. Net ir tokiu atveju vaistininkas privalo detaliai išklausinėti apie ligos simptomus, kas atsitiko, kur skauda ir pan., o išgirdus atsakymus kartais paaiškėja, kad nėra viskas taip paprasta.
Kasdien turime tokių atvejų. Pavyzdžiui, kartą žmogus pas mus vaistinėje pasimatavo kraujospūdį, kuris buvo pernelyg aukštas. Kvietėme jam greitąją pagalbą. Vėliau jis net atėjo mums padėkoti už tai.
Savigyda žmonės taip pat užsiima, neretai atėję į vaistinę pasako, kad tai kaimynai padėjo, tai teta sakė. Tačiau su vaistininku konsultuojasi pakankamai dažnai – nevengia pasipasakoti apie savo negalavimus.
Papasakokite, kada pakanka vaistininko, o kuomet jau reikia gydytojo pagalbos?
Grandyje – pacientas, vaistininkas, gydytojas – svarbu, kad vaistininkas sąžiningai ir profesionaliai atliktų savo darbo dalį, o pacientas juo pasitikėtų. Į vaistinę atėjusiam žmogui vaistininkas turi užduoti reikiamus klausimus, kad kuo tiksliau išsiaiškintų, kokios bėdos jį kamuoja. Sužinojęs visus negalavimo požymius vaistininkas gali įvertinti, ar tai tik laikinos problemos ir jis pats galėti padėti, ar tai jau rimtų ligų pradžia ir būtina žmogų nukreipti pas gydytoją.
Vaistininkas dažniausiai gali padėti tuomet, kai klientas skundžiasi peršalimo ligomis, gerklės skausmu, sloga, sausų akių sindromu ar vidurių užkietėjimu. Esant šiems negalavimams neverta trukdyti gydytojo, žmogus gali ir į vaistininką atsiremti. Bet net ir tokiais iš pažiūros nesudėtingais atvejais reikia užduoti klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar visgi tai nėra kokios rimtos ligos pradžios požymis, tik atrodantis nekaltai. Tad vaistininko rankose – iš tiesų didelė atsakomybė.
Šiuo metu pasaulyje vyrauja tendencija, kad vaistininkams suteikiamas dar platesnis farmacinės rūpybos paslaugų spektras. Tikimės, kad pagal kitų šalių pavyzdį ir Lietuvoje bus įmanoma steigti specializuotas vaistines. Pavyzdžiui, viena vaistinė galėtų orientuotis į onkologinius ligonius, kita į astmos problemas, kad pacientai pas vaistininką galėtų atvykti išsamesnei konsultacijai.
Gal turite istorijų iš savo praktikos, kai pacientą pavyko laiku nukreipti pas gydytoją ir išvengti komplikacijų, užkirsti kelią ligai, o gal net išsaugoti gyvybę, nors pacientas ir nesiskundė sveikata?
Tokių istorijų turime visą galybę. Pavyzdžiui, neseniai atėjo viena moteriškė, kuriai ranką apdraskė jos katė. Ji prašė tepaliuko, o mes pastebėjome, kad rankoje jau vyksta stiprus uždegiminis procesas, kilusi infekcija ir galimas kraujo užkrėtimas. Pasikonsultavusi su mumis moteris nuėjo pas gydytoją, kuris jai išrašė antibiotikų – buvo išvengta liūdnų pasekmių.
Vasarą kūnas būna atviresnis, todėl kartais pamatome ant savo pacientų odos apgamus, keliančius įtarimų – iškart juos informuojame apie tai. Diagnozuoti neskubame, bet pasiūlome nueiti pas gydytoją. Rodos, paprastas apgamas gali signalizuoti melanomą ar kitą onkologinę ligą.
Kritiškai svarbu atsakingai dirbti su skausmais. Jei žmogus nežino, ką ir kodėl jam skauda, nederėtų duoti vaistų nuo skausmo nepasiūlius prieš tai kreiptis į medikus ir atlikti tyrimus. Priežasčių gali būti labai daug: akmenligė, apendicitas, pankreatitas, ginekologinės problemos.
Neretai pacientai skundžiasi hemorojaus problemomis ir kraujavimu – tokiais atvejais visada perspėjame apie galimą onkologinės ligos pradžią ir kad būtina atlikti tyrimus.
Gyventojai linkę nuvertinti akių problemas, daugelis mano, kad lašiukų įsilašins ir to pakaks, bet iš tikrųjų akyje gali slėptis svetimkūnis, kurį reikia nedelsiant pašalinti, bet žmogus to nelabai jaučia.
Dažnai žmonės skundžiasi skrandžio skausmu krūtinkaulio duobutėje. Ne visi įvertina, kad tai gali būti priešinfarktinė būklė ir reikia skubėti pas kardiologą. Jei matome, kad į vaistinę atėjusio žmogaus kalba kiek sutrikusi, iškart pagalvojome apie insulto galimybę. Tokiu atveju gyventojus kreipiame pas neurologus, net esame kvietę greitąją į vaistinę – žmogui insultas, o jis nenori vykti į ligoninę. Po tokių atvejų pacientai dažnai ateina padėkoti. Jų padėka mums ir suteikia darbo prasmę.
Kokiais atvejais vaistininkai kreipiasi į gydytojus pagalbos ar patarimo, o gal būna, kad gydytojai patys skambina vaistininkams?
Vaistininkai nuolatos bendrauja su gydytojais, nes mūsų visų tikslas yra vienodas – padėti žmogui, suteikti jam kokybišką pagalbą. Sveikatinimo srityje mes vieni su kitais glaudžiai susiję. Dažnai susiskambiname su gydytojais, dėl kiekvieno abejonę keliančio klausimo – ypač, kai vaistinė įsikūrusi šalia gydymo įstaigos. Įprastai turime klausimų dėl išrašyto recepto, vaisto analogo parinkimo pacientui ir vaisto dozės patikslinimo. Gydytojai su mumis konsultuojasi, kuomet farmacijos srityje vyksta kokie nors taisyklių pasikeitimai, kai nori pasiteirauti, ar mes turime konkretų vaistą, koks medikamentų asortimentas.
Kadangi esam įsikūrę šalia Nacionalinio vėžio instituto ir patys užsiimame vaistų gamyba, gydytojai mums skambina ir norėdami savo pacientams užsakyti specialiai jiems pagamintus vaistus. Po chemoterapijos procedūrų onkologiniai ligoniai susiduria su odos problemomis, tad labai dažnai jiems gaminame specialius gydomuosius tepalus.
Džiugu, kad galime pasitarti rūpimais klausimais, tada mums patiems ramiau, kad pacientui paskirtas gydymas yra tinkamas, kad mūsų patarimai žmogui padės išsaugoti sveikatą, kad mūsų sveikatos būklės įvertinimas yra teisingas ir pacientui iš tiesų reikia kreiptis į gydytoją.
