Žemės ūkio mokslų, agroverslo ir kitų su žeme susijusių specialybių kalvę – Žemaitijos kolegiją pasiekė nelinksma žinia – nuo naujų mokslo metų šios mokymo įstaigos nebeliks. Tiesą pasakius, nerimas dėl pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos likimo sklandė ir seniau, kai metų pradžioje Studijų kokybės vertinimo centras priėmė sprendimą neakredituoti Rietave veikiančios aukštosios mokyklos. Apie laukiančias permainas mokyklos vadovės pareigas laikinai einančią Almą LENGVENIENĘ kalbino „ŪP“ korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS.
– Kuo vadovaujantis Žemaitijos kolegiją numatyta panaikinti?
– Manau, kad skaudžiausiai mokyklai kirto jaunų žmonių skaičiaus provincijoje mažėjimas. Pusantro amžiaus įvairiais pavadinimais gyvavusi mokykla dabar liks tik filialas, permainos nei studentų, nei žemdirbiškų profesijų moksleivių iš šio miesto visiškai neišguis. Jau yra švietimo ir mokslo ministrės pasirašytas dokumentas dėl Žemaitijos kolegijoje vykdomų mokslų tęstinumo. Šiame rašte nurodyta, kad studijas studentai ir toliau tęs Rietavo fakultete, bet jau kaip Klaipėdos valstybinės kolegijos padalinyje, o Telšių ir Mažeikių fakultetų studentai ir studijų programos pereina į Šiaulių valstybinę kolegiją.
– Tačiau kartu kolegija taps ir Plungės technologijų ir verslo mokyklos (PTVM) padaliniu.
– Čia jau kita struktūra, PTVM steigs filialą Rietave ir tai vadinsis PTVM Rietavo filialu, kuriame numatoma vykdyti tiek pirminį, tiek tęstinį profesinį mokymą. Visa tai vyks mūsų kolegijoje.
– Kaip Plungė ir Klaipėda dalysis kolegija?
– Galutinio sprendimo dėl turto perėmimo nėra, tai spręs ministerija. Pagal kokius teisinius mechanizmus turtas pereis Plungės mokyklai ir Klaipėdos kolegijai, negalėčiau pasakyti.
– Artėja nauji mokslo metai. Tikriausiai jau žinoma, kokių specialybių Rietave mokys Plungės, o kokių – Klaipėdos mokykla.
– Tikimės, kad Klaipėdos valstybinė kolegija Studijų kokybės vertinimo centre gaus akreditaciją visoms studijų programoms Rietave baigti. Naujus studentus Klaipėdos kolegija ketina priimti į tris programas, jeigu iki birželio 1 d. Studijų kokybės vertinimo centre bus spėta šias programas patvirtinti Rietavui. Tai agroverslo technologija, dekoratyvioji želdininkystė ir informacinių sistemų inžinerija. Su Klaipėdos valstybine kolegija bendradarbiaujame, kad šios mūsų parengtos programos būtų priimtos.
– Ko Rietave mokins Plungės mokykla?
– Kaip minėjau, tai visiškai kita sistema, profesinis mokymas. PTVM yra gavusi ministerijos pritarimą, kad Rietave galima rengti programas, čia ypač gerai aprūpinta mokymo bazė, nemanome, kad kažko pritrūktų. Programos jau aptartos, moksleiviai čia galės mokytis baigę ir pagrindinį, ir vidurinį mokslą. Tai elektromontuotojų, dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo darbuotojų, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojų (visos – ir po pagrindinio, ir po vidurinio mokslo), žiniatinklio programuotojų, apskaitininkų (po vidurinio) ir kitos specialybės. Nieko naujo šiemet nepradedame, kam esame pasirengę, tose srityse ir bus mokoma.
– Žiūrint paprastai, patys mokslai ypač nesikeičia, tik mokyklos statusas. Tad studentai iš Rietavo neišnyks?
– Taip, nelieka savarankiškos mokyklos, tik padalinys vienos ir kitos mokymo įstaigos. Džiaugiamės, kad išlieka profesinis mokymas, o būdami Klaipėdos valstybinės kolegijos padaliniu tapsime aukštąja mokykla. Tad studentų Rietave bus.
– Ar galima teigti, kad Rietavo kolegija iki šiol buvo ir toliau (jau kaip padalinys) išliks kaip žemės ūkio specialistų rengimo įstaiga?
– Tikimės, kad studijų programa bus labai plėtojama, formuosime ir profesinio mokymo grupes. Mūsų ryšiai su žemės ūkiu labai glaudūs, vyksta tęstinis profesinis mokymas. Tikimės būti atraminiu žemės ūkio mokymo tašku visame regione. Gal ir pretenzingi mūsų norai, bet manome, kad pajėgsime.
– Kaip pastaraisiais metais keitėsi studentų skaičius?
– Drastiškai mažėjo, mūsų, kaip savarankiškos kolegijos, veiklos pabaigos pagrindinė priežastis ir buvo mažėjantis studentų skaičius. 2009 m. studentų pas mus mokėsi daugiau kaip 2 tūkst., pastaraisiais metais liko 615. Viena to priežasčių – abiturientų skaičius mūsų regione per pastaruosius 10 metų sumažėjo maždaug perpus. Kita vertus, būdami periferijoje esame mažiau įdomūs, didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, trauka yra pati didžiausia. Esame atlikę daug apklausų. Mokinių apsisprendimą, kur stoti, dažniausiai lemia ne programa, ne būsima profesija, o miestas. Net Klaipėdą dažnas įvardija kaip pasirinkimą „iš bėdos“.
– Ką Rietavas praras ir materialiąja, ir dvasine prasme, kai Žemaitijos kolegijos nebebus?
– Visas miestelis nerimauja, ar apskritai kas nors išliks. Mūsų identifikacijai padėdavo tai, kad profesinis mokymas Rietave gyvas nuo Oginskio laikų, kad tai viena seniausių, o gal seniausia Lietuvoje profesinė mokykla, kurioje buvo mokoma lietuviškai. Šios tradicijos nutrūkimas visiems sukeltų didelį nerimą. Lieka viltis, kad profesinis mokymas iš Rietavo neiškeliaus, tai kelia mūsų dvasią, suteikia vilties ir optimizmo.
– Reorganizuojant paprastai tikimasi sutaupyti lėšų. Iš ko jų bus sutaupyta čia, jei vietoj vienos mokyklos atsiras net dviejų padaliniai?
– Mes įsivaizduojame, kad nebeliks kolegijos administracijos, taip ir bus sutaupyta. Kita vertus, manau, kad Lietuvoje siekiama stambinti aukštojo mokslo institucijas, tada jos galės pasiekti aukštesnę kokybę, atitikti aukštesnius standartus. Išskaidytų mokyklų potencialas taikomajai mokslo veiklai yra mažesnis.
Juozo SKRIPKAUSKO nuotraukos
