Neseniai Lietuvoje nuaidėjęs skandalas neva apie vaiko mirtį melavusią ir kitų žmonių sąskaita pasipelniusią moterį iškėlė diskusinį klausimą – kodėl taip paprasta pakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose? Oficialiais Lietuvos policijos duomenimis, kasmet šalyje tenka tirti apie 5000 sukčiavimo atvejų, nemaža jų dalis vykdoma pasinaudojant įvairiais socialiniais tinklais. Ekspertų teigimu, augantis aferistų išmanumas turėtų paskatinti žmones atkreipti dėmesį į saugumo užtikrinimą socialiniuose tinkluose.
„Sukčiavimo atvejų socialiniuose tinkluose būna įvairių – nuo tapatybės pasisavinimo, disponavimo viešai paskelbta asmenine informacija, iki pinigų išviliojimo ar informacijos panaudojimu komerciniais tikslais. Daugelis socialinių tinklų vartotojų jau žino ir paiso rekomendacijų viešai neskelbti savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, atostogų planų ar kitos asmeninės informacijos. Vis dėlto, efektyviai apsaugai šių priemonių jau nepakanka – keičiantis sukčiavimo būdams, turėtų keistis ir vartotojų elgsena“, – teigia UAB „Interneto vizija“ komandos vadovas Gintaras Skridulis.
Pasak jo, „Interneto vizijos“ komanda kasdien susiduria su įvairiomis saugumo internete spragomis, todėl vartotojams rekomenduoja imtis papildomų apsaugos priemonių:
- Rinkitės saugų slaptažodį. Specialisto teigimu, jei slaptažodis bus sudarytas bent iš 8 simbolių, tarp kurių – įvairios raidės, skaičiai ar specialūs simboliai, jį atspėti, net ir automatiniu būdu, bus ypač sudėtinga. Patariama naudoti ir slaptažodžius-junginius, sudarytus iš kelių, unikalią prasmę turinčių žodžių, pavyzdžiui, – „SeptyniolikaRabarbarų“.
- Gaukite pranešimą apie įtartiną prisijungimą. Jei nutiktų taip, kad kažkas neteisėtai prisijungtų prie jūsų paskyros, svarbu apie tai sužinoti kuo greičiau ir nedelsiant imtis veiksmų, kad prisijungimas būtų nutrauktas. Daugelis sistemų, tokių, kaip „Facebook“ ar „Google“, turi funkciją, kurią aktyvavęs, naudotojas yra informuojamas elektroniniu paštu ar trumpąja žinute apie kiekvieną įtartiną prisijungimą prie jo paskyros. Pavyzdžiui, toks pranešimas įspėja vartotoją, jei jungiamasi iš kompiuterio vietovėje, geografiškai pernelyg nutolusioje nuo tos vietos, iš kurios vartotojas jungėsi paskutiniu metu, ir kurioje būtų įmanoma taip greitai atsidurti.
- Tikrinkite, kam teikiate paramą. Vienas populiariausių sukčiavimo būdų „Facebook“ – manipuliavimas žmonių emocijomis, pavyzdžiui, prašoma paaukoti neegzistuojančio žmogaus operacijai. Nors tokie prašymai atrodo labai įtikinamai, dažnai jie tėra tik sukčių bandymas išvilioti pinigus. Todėl, anot specialisto, pamačius tokį skelbimą, visų pirma, reikėtų nesivadovauti emocijomis, bet įvertinti kritiškai bei patikrinti pranešimo tikrumą. Į „Google“ sistemos vaizdų paiešką patalpinus nuotrauką, kurią paskelbė paramos prašytojai, galima patikrinti ar ji nėra pasisavinta iš užsienio šalių duomenų bazių, tačiau šis būdas ne visuomet padeda išsiaiškinti sukčiavimo atvejį. Apie įvykį galima pranešti ir žiniasklaidos atstovams, kurie ne tik atliktų gerą darbą skleisdami svarbią žinią, bet ir padėtų greičiau susekti galimus sukčius.
- Nepasikliaukite įtartinomis nuorodomis. Pasak G. Skridulio, pasitaiko, kai sukuriamos paskyros jau egzistuojančio asmens vardu, su nuotraukomis ir papildoma informacija. Tuomet iš apsišaukusio asmens paskyros išsiunčiamos žinutės tikro žmogaus pažįstamiems. Dažniausiai šiose žinutėse prašoma paskolinti pinigų pervedant juos į nurodytą banko sąskaitą. Paprastai nurodoma visai kito asmens sąskaita, todėl būtina pasitikslinti, ar tai tikrai pažįstamo išplatinta žinutė. Būkite budrūs – sukčiavimo metodas. „Clickjacking“. Prašoma nurodytame puslapyje atlikti kokius nors veiksmus. Taip naudotojas paspaudžia „Patinka“ mygtuką viename ar net keliuose „Facebook“ puslapiuose, apie tai net neįtardamas. Surinkus didelį kiekį tokio puslapio fanų, vėliau jis parduodamas tretiesiems asmenims ir pradedami dėti įrašai su tam tikrą produktą ar paslaugą reklamuojančia informacija, neretai skleidžiama propagandinė informacija, nukreipta prieš valstybę. Didžioji dalis tokios veiklos yra vykdoma masinant lankytojus internete peržiūrėti vaizdo įrašus su sensacingais ar šokiruojančiais pavadinimais. G. Skridulis susidomėjusiems įrašu, rekomenduoja jų ieškoti tokiose patikimose vaizdų talpinimo svetainėse, kaip „Youtube“ ar „Vimeo“.
- Pasidomėkite komercinių paskyrų veikla. Ekspertas pataria atsargiai žiūrėti ir į įvairius fanus renkančius „Facebook“ puslapius, kuriuose žadami prizai po to, kai bus atliktas tam tikras veiksmas. Dažniausiai tai nebūna gerai žinomų įmonių ar prekių ženklų puslapiai. Todėl reikėtų pasidomėti to „Facebook“ puslapio aprašu, peržiūrėti ankstesnes įrašų istorijas. Jei puslapyje nėra nurodoma, kad jis priklauso egzistuojančiai įmonei, tai jau turėtų kelti įtarimą dėl jo patikimumo. Specialistas išskiria ir dar vieną sukčiavimo būdą – fiktyvių elektroninės prekybos puslapių sukūrimą. Juose pateikiama informacija apie parduodamus produktus bendraujant tik asmeninėmis žinutėmis, prekes prašoma apmokėti pavedimais į banko ar „PayPal“ sąskaitas. Ekspertas sako, kad teko susidurti su ne vienu tokiu apgaulės atveju, kai pinigai sumokėti, produktas negautas, o apgautas pirkėjas blokuojamas, todėl negali viešai įspėti kitų vartotojų.
G. Skridulis pažymi, kad pastebėjus socialiniuose tinkluose išvardintus ar panašius sukčiavimo atvejus, o gal net patiems nukentėjus nuo jų, būtina kuo greičiau pranešti ne tik socialinio tinklo administracijai per tam skirtas pranešimų formas, tokias kaip „Report Page“, bet ir CERT (http://cert.lt/) bei teisėsaugos institucijoms.
