2015 m. rugsėjo 02 – 10 d. Antano Mončio namuose-muziejuje vyko projekto VASAROS AKADEMIJA PAGAL MONČĮ kūrybinė stovykla. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto jaunieji menininkai analizavo A. Mončio kūrinius ekspozicijoje, ieškojo inspiracijų, eskizavo, rengė interpretacijų projektus, mažosios plastikos objektų koncepcijas. Vyko seminaras, kurio metu muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė ir menotyrininkas dr. Viktoras Liutkus projekto dalyvius supažindino su muziejaus rinkiniu, skulptoriaus A. Mončio (1921-1993) asmenybe bei kūrybos palikimu, esančiu Palangoje ir užsienyje.
Rugsėjo 11 – 30 d. VDA Telšių fakulteto metalo meno ir juvelyrikos laboratorijoje vyko kūrybinės dirbtuvės. Stovyklos dalyviai įgyvendino idėjas – A. Mončio kūrinių interpretacijas. Kūrė juvelyrinius objektus, papuošalus, mažąją skulptūrinę plastiką, grafiką, konceptualius objektus.
Spalio 17 – lapkričio 12 d. veiksiančioje parodoje Palangoje visuomenei pristatomi projekto VASAROS AKADEMIJA PAGAL MONČĮ metu sukurti kūriniai.
Įdomupaskaityti
Projekto vadovė- doc. Beata Zdramytė.
Kūrybinių dirbtuvių užsiėmimų vedėjas- doc. Mindaugas Šimkevičius
Projekto dalyviai: Viktorija Zubavičiūtė, Dovydas Abramavičius, Karolis Kurklietis, Gustė Mergiūnaitė, Simona Nekrašiūtė, Zane Žukovska, Ernestas Piliukaitis, Gabrielė Pranevičiūtė.
Tokios kūrybinės stovyklos pasitarnauja lietuvių menininko A. Mončio kūrybos palikimo, esančio Palangoje, viešinimui, A. Mončio namų-muziejaus rinkinio populiarinimui, kaip ir Palangos miesto, globojančio šį unikalų skulptoriaus modernisto rinkinį, kitokiam nei įprasta atpažinimo kodui – šiuolaikiškam ir tuo pat metu meniškam.
Jaunieji kūrėjai, betarpiškai analizuodami A. Mončio kūrinius, gilina ir taiko žinias, tobulina kūrybinius gebėjimus, mokosi kurti iš A.Mončio.
Projektą „Vasaros akademijoje pagal Mončį“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija. Projekto rengėjas – Antano Mončio namai-muziejus.
AUTORIAI APIE PROJEKTO METU SUKURTUS SAVO KŪRINIUS
Gabrielė Pranevičiūtė / Grafika pagal A. Mončio kaukes
Stebint Antano Mončio kūrinius, man didžiausią įspūdį paliko jo kurtos kaukės – ryškiomis spalvomis ir stipria grafika – todėl nedvejodama nusprendžiau tai panaudoti savo kūryboje. Taip pat inspiravo ir kaukių taikomoji funkcija – žaidybiškumas, anonimiškumas, interaktyvaus dialogo siekis. Tokiam žaismingų kaukių efektui perteikti man pasirodė tinkamiausia grafinė išraiška. Tokiu būdu mano sukurta grafika gali būti pritaikoma universaliai: papuošaluose, plakatuose, tekstilės gaminiuose, atvirutėse ir t.t.
GustėMergiūnaitė / Žaidimas – labirintas
Abstraktus menas gali įtraukti panašiai, kaip ir vaikystėje patirti žaidimai. A. Mončio kūryba man priminė žaidimą – tokį paprastą ir smagų, bet tuo pat ir mįslingą, lyg labirintai. Laisvai besiliejančios A. Mončio darbų formos ir linijos budino smegenis stebėti, mąstyti, kurti. Tad ir ŽAIDIMAI – LABIRINTAI, pagal Mončio eskizus, manau, būtų įdomūs tiek jaunam, tiek vyresniam muziejaus lankytojui.
Simona Nakrošiūtė / Neregiui
Mano kūrinio idėja- pristatyti A. Mončį neregiams. Reljefai skirti liesti, skaityti ir susipažinti su skulptoriaus A. Mončio biografija bei kūrybą.
Viktorija Zuvaičiūtė / Žiūrovo ir kūrinių santykis
Lankantis skulptoriaus A. Mončio namuose-muziejuje stebėjau kaip žmonės jaučiasi tarp kūrinių, ieškojau santykio, tarp žiūrovo ir objektų.
Kaip kūrėja, norėjau padėti žiūrovams priartėti prie Antano Mončio kūrybos. Taip atsirado serija formų, kurių dėka gali pažvelgti į autorių ir taip prisidėti prie naujo daikto sukūrimo.
Karolis Kurklietis / Juvelyriniai objektai
Antano Mončio kūryba yra labai plati, bet mano akį labiausiai patraukė jo skulptūros. Todėl ir savo sugalvotą pakabukų kolekciją sieju su jo skulptūromis. Stebint jas, mane sudomino formų laisvumas ir paprastumas. Sau išsikėliau užduotį- sumažinti skulptūrų mastelį iki juvelyrinio konteksto.
Dovydas Abramavičius / Antspaudai
Antspaudas- tai ne tik daiktas, bet ir tai ką jis atspaudžia, kokį pėdsaką palieka.
Lankytojas išeidamas iš A. Mončio muziejaus neišsineša jo kūrinių, o tik sukeltą įspūdį, jausmą, prisiminimą. Mano idėja – šiuos prisiminimus padaryti ilgaamžiškesniais. Antspaudo pagalba lankytojas galės išsinešti pėdsaką ant rankos, knygutėje, ar kt., kuris, galbūt, laikysis ilgiau nei prisiminimai.
Ernestas Piliukaitis / Žiedai
Mano idėja – sukurti žiedų kolekciją remiantis A. Mončio piešiniais. Perkėlęs piešinį ant metalo suskaidau jį į segmentus. Tokiu budu atsiranda vieno piešinio žiedų kolekcija. Žmogus gavęs žiedą, gauna ir dalį “paveikslo”.
Zane Žukovska / Skulptoriaus īronkē
So Mončio sosėpažėnau per anuo mėslės (skaitydama) i tėktās vieliau sosėpažėnau so anou per darbus. Vo tas mūsa pėrms sosėtėkėms bova tuoks stėpros, ka padėrba dėdli īspodi vėsām, kas tarp mūsa vīka pu tuo!
Būdama muziejou prėsėmėniau skaitiosi Monči, panašē kāp Danti, sakont, ka ėš tėkrūju pasauliou mes ožgimstam kordami: pėrma karta gimdami mes da natorēm dvāsis. Ė monėi atruodė, ka lēsdāms savas skolptūras veizietojēms liestė darbos (su mėslė, ka tėktās tēp ons būs padėrbts lėg gāla) Mončīs nuoriejė padietė žmuoniems gautė dvāsės. Ta somėslėjau anam padietė! Nes kartās, ka pradietė kortė rēk tėik mažā. Vėsā ožtenk stēka ē muolė gābala, arba kalta (skāpta) ē pāgalė…
