Tikriausiai ne vienas skaitytojas, perskaitęs straipsnio pavadinimą, palinguos galva – taip, ir mane vargino ar tebevargina panašūs simptomai. Simptomai, kuriems panaikinti neužtenka vienos paracetamolio tabletės, simptomai, kurie jus vargina ir dieną, ir naktį, ir darbo metu ir ramybėje. Tai kas gi sukelia peties sąnario skausmą? Kodėl taip dažnai šie simptomai kamuoja įvairaus amžiaus pacientus? Ką man, kaip pacientui, reikėtų žinoti susidūrus su panašiomis problemomis?
Ilgą laiką peties sąnario skausmas ir kita simptomatika buvo suprantama kaip paprasčiausias sąnario uždegimas (periartritas) ar sumušimas, jei po traumos rentgenogramose nesimatydavo lūžių. Paprastai peties sąnario skausmai būdavo gydomi tausojančiu režimu ir priešuždegiminiais vaistais.
Tačiau peties sąnarys pagal savo sandarą yra ganėtinai sudėtingas ir subtilus sąnarys. Tai didžiausią judesių amplitudę turintis žmogaus sąnarys, leidžiantis mums atlikti tobulą metimą ar kitokį veiksmą. Kad tai pasiekti, sąnariui reikia nemažai „pagalbininkų“ (jį stabilizuojančių struktūrų bei raumenų). Toks sąnario mobilumas turi ir savo kainą. Jis yra jautresnis didesnėms fizinėms apkrovoms ar traumoms.
Atsiradę nauji diagnostikos metodai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografinis tyrimas, gydytojams atvėrė galimybes patikslinti diagnozę ar aptikti kitą sąnario patologiją. Tačiau tai nėra pirmo pasirinkimo diagnostiniai metodai tiriant peties sąnarį. Jie taikomi tik tuomet, kai gydytojui pritrūksta duomenų diagnozei nustatyti ar operacijai suplanuoti. Atidžiai surinkta ligos anamnezė, išsamus klinikinis ištyrimas bei teisingai atliktas rentgenologinis, echoskopinis tyrimas, dažnai suteikia pakankamai informacijos patologijai nustatyti.
Tai kokios yra priežastys, sąlygojančios peties sąnario ligas ir skausmus?
Dažniausiai pasitaikančios – tai lėtinės degeneracinės ligos. Jos pasireiškia vyresniame amžiuje, kuomet dėl senėjimo procesų ir/ar intensyvaus mikrotraumatizmo (sunkaus fizinio darbo, profesionalaus sporto, jaunystėje patirtų traumų) pažeidžiami minkštieji audiniai, kremzlės, atsiranda ataugos. Dėl degeneracinių pakitimų atsiranda sausgyslių daliniai ar pilni pažeidimai, sąnario artrozė, kapsulės uždegimai, kurie savo ruoštu sukelia sąnario skausmus, riboja judesių amplitudę ir jėgą. Toks sąnarys gali visiškai „sustingti“, o pacientui gerokai apsunkinti gyvenimo kokybę.
Vyresniame amžiuje, atsiradus minėtai simptomatikai, pacientai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o šiam gali tekti spręsti, ar pacientą gydyti priešuždegiminiais vaistais, fizioterapijos procedūromis, ar siųsti specialisto konsultacijai.
Vyresnio amžiaus pacientams sąnario struktūrų pažeidimai aptinkami dažniau, jie būna rimtesni, todėl neretai tenka taikyti steroidinių preaparatų injekcijas į sąnario sritį ar operacinį gydymą. Jeigu paciento amžius yra labai garbus ar pacientas serga sunkiomis terapinėmis ligomis, kurios operacijos metu didintų rizika gyvybei, tokiu atveju reiktų galvoti apie konservatyvius metodus patologijai gydyti.
Išimtinais atvejais būna ir taip, jog sąnarys yra stipriai pažeistas degeneracinių procesų, o pacientas ryškesnių simptomų nejaučia.
Kitos priežastys yra traumos. Jos gali įvykti tiek sportuojant, tiek buityje: paslydus ant ledo, griuvus nuo dviračio, riedlentės, slidinėjant. Didelės energijos traumos metu gali lūžti kaulai (žastikaulio galva, raktikaulis, mentė), išnirti žastikaulis, dėl to yra pažeidžiamos sąnarį stabilizuojančios struktūros. Jei iš karto po traumos skausmas yra labai intensyvus, jaučiama krepitacija, pacientas ranką laiko priverstinėje padėtyje, galime įtarti, kad trauma yra rimta. Tokiam pacientui nedelsiant reikėtų kreipti į gydymo įstaigą. Po žastikaulio išnirimo ir kitų rimtesnių traumų, gali išsivystyti lėtinis sąnario nestabilumas (varginti pakartotini išnirimai, judesių metu atsirasti nestabilumo pojūčiai). Tokiu atveju, be operacinio gydymo išsiversti nepavyks.
Jei trauma yra mažesnės energijos, o pacientas skausmo nejaučia ar skausmas yra nežymus, į gydymo įstaigą kreiptis tą pačią dieną nėra būtinybės, tačiau tai nereiškia, kad sekančią dieną skausmai negali sustiprėti. Dėl audinių sumušimo ar patempimo uždegimas ir skausmas gali sustiprėti po paros ar kelių parų, tuomet pacientui reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl priešuždegiminio gydymo paskyrimo ir tolimesnio sekimo.
Vyresniems pacientams ir nedidelės traumos gali sąlygoti nemažus pakitimus sąnaryje. Dažnai vyresniame amžiuje dėl degeneracinių ligų sausgyslės būna suplonėjusios ar dalinai pažeistos, todėl net nedidelės traumos metu jos gali pilnai nuplyšti.
Rečiau pasitaikanti priežastis yra kalkėjantis tendinitas. Tai liga, kai raumens (atsakingo už rankos pakėlimą) sausgyslėje susikaupia kalkės (priežastys iki galo nėra žinomos). Dėl kalkių sankaupų yra pažeidžiama sausgyslė, atsiranda peties sąnario ankštumo požymiai. Esant šiai patologijai, gydymo metodai gali būti įvairūs: reabilitacinės priemonės, tempimo pratimai, steroidinių vaistų injekcijos, galiausiai, šioms priemonėms nedavus efekto, galima taikyti operacinius metodus. Šiais laikais yra galimybė atlikti artroskopines peties sąnario operacijas, kai per nedidelius pjūvius su specialiai pritaikyta kamera ir instrumentais yra pašalinamos sausgyslėje susikaupusios kalkių sankaupos. Taip pat šių operacijų metu galima pašalinti uždegimo paveiktą tepalinį maišelį, atlaisvinti sąnarį, susiūti suplyšusias struktūras, atlikti sąnario stabilizavimo procedūras.
Peties sąnario srities skausmus gali sąlygoti ir kitos priežastys, tokios kaip stuburo (kaklinės dalies) degeneracinės ligos, kai yra dirginamos nervinės šaknelės. Dažnai tokie skausmai būna lydimi rankų tirpimo, tačiau judesiai per peties sąnarį būna laisvi, visai neskausmingi ar skausmas būna nežymus. Retais atvejais pacientus vargina stuburo degeneraciniai pakitimai ir peties sąnario patologija tuo pačiu metu, tuomet reikia išsiaiškinti, kuri liga dominuoja ir pradėti gydyti būtent ją.
Taigi, jei ir jus vargina panašios problemos, simptomai tęsiasi ilgiau negu kelis mėnesius ar buvote patyrę rimtą traumą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Šiais laikais yra pakankamai priemonių diagnozei nustatyti bei gauti kokybišką specialistų pagalbą.
Gydytojas traumatologas-ortopedas Laurynas Matuzonis
