Per 2015 metus Lietuvos biotechnologijų rinka padvigubėjo, o šiais metais tikriausiai pasieks ir 1 milijardą eurų. Mokslininkai ir verslininkai mūsų šalį jau ima vadinti bioekonomikos valstybe ir skaičiuoja potencialias pajamas.
„Biotechnologijų verslas yra tiesiogiai susietas su žmogaus gyvybe, todėl šioje srityje galioja ne vien tik ekonominė logika – labai svarbi yra verslo etika ir ištikimybė pamatinėms žmogiškoms vertybėms. Biotechnologijos kartu su informacinėmis technologijomis gali tapti modernios Lietuvos valstybės ateitimi. Verslas jau daug nuveikė, tačiau judant į priekį, pavyzdžiui, atliekant kamieninių ląstelių ir genetinio lygmens tyrimus, turime būti tikri, jog einame išvien ir su visuomene“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus verslininkų diskusijoje su Lietuvos katalikų bažnyčios vadovais.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas teigė, jog bažnyčia nuo pat pradžių buvo susirūpinusi dėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų, kurie galimai peržengė moralės ribas. Embrionas jau yra gyvybė, o ją aukoti mokslo progresui dėl verslo nėra leistina. Tačiau dabartinės technologijos jau leidžia panaudoti kamienines ląsteles neaukojant žmogaus gyvybės. Tai yra priimtina medicinos plėtra, kuri nuolat vyksta ir kitose medicinose srityse.
„Žmogus turi būti ne priemonė, o tikslas. Verslas ir mokslas privalo išlaikyti moralinę pusiausvyrą tarp technologinio progreso ir žmogaus sveikatos bei gyvybės. Tai yra mokslininkų ir tyrinėtojų moralinė atsakomybė“, – teigė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Anot vieno žymiausių Lietuvoje biotechnologijų verslo atstovo profesoriaus Vlado Bumelio, verslininkai ir mokslininkai pritaria bažnyčiai, kad embrionų tyrimams naudoti negalima. Jų požiūris nė kiek nesiskiria. Mokslas taip juda į priekį, kad norint kamienines ląsteles naudoti gydymui, nereikia naudoti embrioninių ląstelių.
„Kalbant apie genetinį modifikavimą – žalinga tai ar ne – reikia remtis ilgalaikiais tyrimais. Lietuva nėra pajėgi jų atlikti, tačiau tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos valstijos juos atlieka. Jei ši šalis tikrai įrodo, kad, pavyzdžiui, modifikuota lašiša nekenkia žmonių sveikatai ir po 25 metų tyrimų ja leidžia prekiauti, tai, manau, ir mes tuo galėtume tikėti ir tokias technologijas įsidiegti be papildomų diskusijų“, – sakė prof. V. Bumelis.
Lietuvos biotechnologijų rinkos pardavimai sparčiai didėja – nuo 290 mln. eurų 2014 metais ji paaugo iki 580 mln. eurų 2015 metais. Ar po kurio laiko galėsime vadintis bioekonomikos šalimi?
Pasak prof. Vlado Bumelio, yra nemaža tikimybė, kad apie 2016 metus pardavimai pakils iki 1 milijardo eurų, kas jau yra reikšminga BVP dalis. Gyvybės mokslų potencialas Lietuvoje yra milžiniškas – turime universitetus, mokslo centrus, gerai išplėtotą pramonę, daug tyrėjų, sėkmingai dirbančių įmonių, pritraukiame užsienio investicijų, todėl Lietuva galėtų pasirinkti strateginę kryptį – bioekonomiką.
„Vienintelis kelias Lietuvai sparčiau judėti į priekį – pasitelkti savo protus. Visuomenė sensta, todėl mes turime tik du pasirinkimus – arba daugiau dirbti, arba efektyviau dirbti. Nesame Kinija, todėl su savo trimis milijonais gyventojų turime orientuotis į tas sritis, kurios kuria didžiulę pridėtinę vertę. Turime plėtoti verslus, kurie suteikia globalų išėjimą į pasaulį. Jeigu gaminsime tik tai, ko reikia Lietuvai, o ne pasauliui, tai tikrai nesukursime ateities perspektyvų.
Turime turėti aiškią strategiją, kaip, pavyzdžiui, Pietų Korėja, kuri jau mato, kad elektronikos pramonė yra pasenusi ekonomikos sritis, ir su visa energija juda bioekonomikos kryptimi. Tai ne tik farmacija, o ir bioenergetika, arba, kas Lietuvoje būtų labai perspektyvu – mėlynoji farmacija, t.y., biologiškai aktyvių produktų gavyba iš jūros. Jūra yra šalia, o iš jos gėrybių galima pagaminti labai daug – farmaciniai preparatai, maisto papildai, kosmetika, chemikalai, fermentai – reikia tik nueiti ir pasiimti“, – sakė profesorius.
Prognozuojama, kad vien Lietuvos raudonųjų (farmacijos) biotechnologijų įmonių apyvarta 2025 m. gali viršyti 1 mlrd. eurų, o viso bioekonomikos sektoriaus pardavimai gali siekti 3-3,5 mlrd. eurų arba daugiau nei 10 proc. šalies BVP.
Susitikimo metu verslininkai sutarė bendradarbiauti su Kauno kunigų seminarijos studentais ir pakvietė juos iš arčiau susipažinti su verslo praktika, pažangiomis XXI-ojo amžiaus technologijomis. Pasak seminarijos rektoriaus Aurelijaus Žukausko, seminaristai domisi, kas vyksta pasaulyje, vertina galimybę lankytis įmonėse, nes tai išplečia jų akiratį.
