Gegužės 13 dieną bus oficialiai atidarytas Šiaulės žemės apžvalgos bokštas. Tytuvėnų regioninio parko direkcija ir Radviliškio rajono savivaldybė kviečia į Šiaulės apžvalgos bokšto atidarymo šventę ir Šaukoto ir Šiaulėnų krašto žmonių susitikimą. Gegužės 13 dieną 11 val. prie Šiaulės bokšto vyks oficiali bokšto atidarymo ceremonija, 18 val. čia vyks Šaukoto ir Šiaulėnų miestelių kraštiečių sambūris.
Apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria fantastiški Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, juo galima nueiti iki Kudinų piliakalnio, kitaip vadinamu Šiaulės kalnu. Netoliese yra Varpinės kalnas, šiek tiek atokiau – Kartuvių kalnas. Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkėse išsidėsčiusius objektus galima pasiekti ne tik automobiliu, bet ir dviračiu. Parengtos dvi trasos (viena – apie 22 kilometrų, kita – apie 17 kilometrų), jos apjungia įdomius lankytojams objektus: Diktariškių, Šiaulėnų dvarus, Šiaulėnų Šemetų koplyčią, Šiaulėnų krašto muziejų. Tikimasi, kad ši vieta taps turizmo traukos objektu ir paskatins atvykti kuo daugiau turistų į Radviliškio kraštą.
Kiekvienas, užlipęs į 21 metro aukščio Šiaulės kalno apžvalgos bokštą, gali pasigrožėti Gomertos kraštovaizdžio draustinio vaizdais.
„Šį bokštą jau rudenį aplankė nemažai žmonių. Unikalūs, nepakartojami Šaukoto ir Šiaulėnų apylinkių vaizdai atsiveria rudenį, neapsakomo grožio lietuviško pavasario vaizdai taip pat užburia. Tikrai tikiu, kad ši vieta bus didelis traukos objektas ne tik Radviliškio rajono gyventojams, ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir svečiams iš užsienio“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.
Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys dėkoja visiems, prisidėjusiems prie bokšto statybos: Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai – už galimybę grožėtis Gomertos kraštovaizdžio draustiniu iš paukščio skrydžio, Radviliškio rajono savivaldybei – už nuoširdžias pastangas ir svarų indėlį pritaikant lankymui Šiaulės žemę, UAB „Projektų rengimo centras“ architektei Linai Šantaraitei – už originalų apžvalgos bokšto projektą, Panevėžio statybos tresto darbuotojams – už nuoširdų ir sąžiningą darbą statant Šiaulės apžvalgos bokštą.
Dviračių trasą rytoj išbandys mokiniai. Apie 50 Radviliškio V. Kudirkos pagrindinės mokyklos, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos ir Šaukoto pagrindinės mokyklos mokinių pedalus mins 13 kilometrų. Kiekvienas žygio dalyvis gaus pažymėjimą, kad dalyvavo atidarant Šiaulės kalną. Apie pakeliui aplankytus objektus jiems papasakos Tytuvėnų regioninio parko reindžerė Ieva Jokubauskaitė bei Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis.
Daugiau apie bokšto atidarymo šventę: Agnė Buchaitė, Tytuvėnų regioninio parko vyr. specialistė (kultūrologė), tel. (8 427) 59 031; 8 618 60 247, el. p. a.buchaite@trp.lt
Eligija Zoltnerienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė
Trumpai apie Šiaulės žemę
Šiaulėnų miestelis yra vakariniame Radviliškio rajono pakraštyje. Greta – Šiaulaičių ir Pašiaulio kaimai ir netoli aukšai virš jų iškilęs Šiaulės kalnas (Kudinų piliakalnis).
Pasak žmonių pasakojimų, čia stovėjusi stipri, toli žinoma pilis. Pilis turėjo ir savo miestą, kurį, pasak legendos, pakilęs vėjas užpustė smėliu. Mieste buvusi varpinė ir bažnyčia, kurios dabar atsidūrusios po smėliu. Visai šalia jo – Varpinės, kiek atokiau – Kartuvių kalnas. Sakoma, kad net varpus gaudžiant galima išgirsti priglaudus ausį prie kalno. Kita legenda byloja, kad kažkur čia vyko mūšis ir prasivėrusi žemė prarijo netikėlių kariuomenę.
Visa tai rodo, kad čia senovėje buvo garsi vieta, galbūt kažkokios administracinės žemės centras. Tam sąlygos nuo senų laikų buvo labai tinkamos. Apylinkėse tyvuliavo 2 gana dideli seklūs ežerai, kurių vietas galima atsekti pagal lygias durpingas pievas, piliakalnio papėdėje iki šiol trykšta šaltinis. Prieš keliasdešimt metų atliekant žvalgomuosius tyrimus buvo aptiktos ir senovinės gyvenvietės liekanos. Prieškaryje ir net tarybiniais laikais prie Šiaulės kalno pavasariais vykdavo pamaldos, į kurias suvažiuodavo žmonės iš plačių apylinkių. Tai – dar vienas šios vietos neabejotino reikšmingumo įrodymas.
Čia – ypatingas reljefas, Nuo Radviliškio besitęsiančios vidurio Lietuvos lygumos pavirsta kalvų masyvu. Yra net ir kaimas pavadintas Kalnų kaimu, trys ežerai. Jau kelis dešimtmečius šias vietas saugo Gomertos kraštovaizdžio draustinis, o dabar čia ir Tytuvėnų regioninio parko teritorija. Kalvynas tęsiasi vakarų kryptimi kelis kilometrus pereidamas į buvusios didžiulės pelkės Tytuvėnų tyrelio guolį. Ten pagal dabartinį suskirstymą baigiasi Aukštaitija ir prasideda Žemaitija.
Tam, kad šį nuostabų kraštą atrastų keliautojai ir iš viršaus galėtų apžvelgti vietos gyventojai, neseniai buvo pastatytas 21 metro aukščio apžvalgos bokštas, taip pat nutiestas takas iki Šiaulės kalno. Lankytojų patogumui buvo paženklinti maršrutai, jungiantys gražiausias vietas ir įdomiausius objektus. Prie lankytinų objektų pastatyti stendai, įrengtos atokvėpio vietos. Keliauti čia galima pėsčiomis, dviračiais ir automobiliais. Žinoma, įdomiausia dviračiais. Dviračių trasų žemėlapius galima rasti Tytuvėnų regioninio parko interneto svetainėje, skiltyje „Žemėlapiai“. Bokštas ir trasų pradžia yra vos už dviejų kilometrų nuo Šiaulėnų važiuojant link Šaukoto.
Aplink – viduramžiais didikų Šemetų valdytos žemės. Šiaulėnuose bei visai netoli esančiuose Diktariškiuose yra išlikę jų statyti dvarai. Dar ir šiomis dienomis galime aplankyti 1869 metais pastatytą Šiaulėnų bažnyčią, užsukti į Šemetų giminės koplyčią – mauzoliejų bei labai savitą miestelio muziejų. Išvažiuojant iš Šiaulėnų Šaukoto link, palei Šušvės upelį, stovi paskutiniai Šiaulėnų dvaro rūmai. Nors gerokai laiko apgadintas, iki šių dienų išlikęs pastatas, unikalus savo oranžerija, kuri jungė dvaro rūmus su oficina. Gali būti, kad Šiaulėnų dvarą statė ir jį valdė Jonas Šemeta, apie kurį žmonėse iki šiol sklinda įvairūs pasakojimai: sakoma, neva jis turėjo apie 2200 baudžiauninkų. Jei kuris gerokai prasikalsdavo, ponas liepdavo nuplakti. Tačiau vos žmogelis po pirmų smūgių imdavo rėkti, ponas bausmę tuoj sustabdydavo – buvo minkštos širdies. Baudžiauninkai tuo naudodavosi, o savo poną vadindavo „geruoju seneliu“.
Toliau važiuojant keliu link Šaukoto ir grožintis nuostabiais kalnais ir pakalnėmis nuoroda nuves prie Diktariškių dvaro rūmų, buvusių Tadeušo Šemetos namų. Dar ir šiomis dienomis dvaro vaizdas stebina – aukšti sienojai, galingos paradinio įėjimo kolonos pasitinka retai teužklystančius smalsuolius. Iš beveik kelių šimtų metų senumo dvaro aprašo žinoma, kad tuomet dvaro rūmuose buvo 22 kambariai ir salės, pastatą šildė 15 baltų koklių krosnių ir židinių. Nuo dvaro šiaurės kryptimi veda užburianti beveik kilometro ilgio įvairių medžių alėja. Tai išskirtinis dvaro elementas, kurį būtina apžiūrėti ir pajausti šimtamečių medžių energiją.
Palikę Šiaulės žemę už penkiolikos kilometrų pasiekiame su skaudžiu ir labai svarbiu lietuvių tautai laikotarpiu susijusią vietą. Tai – atkurtas, dabar visoje Lietuvoje žinomas, Minaičių bunkeris. 1949 m. vasario 2–22 d. Minaičių kaime posėdžiavo Lietuvos partizaninio karo apygardų vadai, kurie vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Išvysime atstatytą autentišką Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkerį, virš jo esančią klėtį ir šalia bunkerio pastatytą paminklą.
Nuo Šiaulėnų važiuodami link Panevėžio pravažiuosime Radviliškį ir pasieksime visai greta kelio esantį Kleboniškių kaimą. Jaukiame Daugyvenės upės slėnyje, senoje kaimavietėje, 18 ha plote įsikūręs Kleboniškių kaimo buities muziejus – vienas geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Į muziejų po atviru dangumi iš apylinkių perkelti XIX–XX a. būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Pastatuose įrengtose ekspozicijose atkurta ūkininkų buitis nukelia į XIX a. pabaigą. Kaime organizuojamos etnografinės šventės, vasaros sezono metu rodomi klojimo teatrų vaidinimai. Kiek tolėliau, ant kalnelio, stovi veikiantis, 1884 m. statytas vėjo malūnas. Kas žino, gal ir velniukas jame dar gyvena?
Toliau važiuojant link Panevėžio, už kelių kilometrų pasieksime garsųjį Burbiškio dvarą, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Pirmieji savininkai buvo Burbos, nuo jų ir kilo iki šiol išlikęs vietovės pavadinimas. Pasuktinieji jį valdę ir formavę – Baženskiai, kurie ir pastatė gražiuosius neogotikinius dvaro rūmus, sukūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, sumodeliavo salas ir sujungė jas tilteliais. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudarytų didelį uždarą kiemą, dėl ko visas ansamblis kiek primena tvirtovę.
Pokario metai buvo sunkūs: dvaras beveik sunyko, tačiau 1992 m., A. Baženskiui padovanojus dvarą Radviliškio rajono savivaldybei, prasidėjo tikras šios vietos atgimimas. Sutvarkytas dvarą supantis parkas, užimantis 28 ha, jame gausu medžių alėjų bei įspūdingų tvenkinių, kuriuose yra 15 salų – kiekviena jų turi savo vardą (Alyvų, Orkestro, Bebrų…). Salas jungia 22 tiltai ir tilteliai. Renovuoti dvaro pastatai, mažoji architektūra. Dabar šis dvaras – tikras tulpių rojus, kasmet čia vyksta visoje Lietuvoje žinomos Tulpių žydėjimo šventės. Tulpyne šios gėlės susodintos pagal XX amžiaus pradžios tradicijas (augalus tuo metu sodindavo klombose ir lysvėse). 1995 metais muziejus įsigijo nedidelę Felikso Malčiausko surinktą tulpių kolekciją. Jos tilpo keliose dvaro parko lysvėse, paskui kasmet daugintos, kol susidarė didesnis plotas. Dabar dvaro tulpyne skleidžiasi 430 rūšių tulpės.
Papietauti keliaujant galima Šeduvos malūne ar smuklėje „Žarija“, kurie įsikūrę prie kelio Radviliškis – Panevėžys. Po turiningos dienos, vakarą bei naktį galima praleisti mėgaujantis SPA malonumais, puikia virtuve ir malonia aplinka „Rimuošės dvare“, kuris yra 8 km už Radviliškio link Šiaulių. Ieškantys turiningų pramogų gali užsukti į Raudondvaryje įsikūrusį Šeduvos žirgyną, ar Aukštelkuose dalyvauti „Išlikimo gamtoje“ iššūkyje. Pažinimo malonumą siūlome patirti „Skėmių traktieriuje“, kuriame parengtos net 5 edukacinės programos: „Taktieriaus meduolių kepimas“, „Kaip gaspadorius javus augina“, „Svečiuose pas bitininką“, „Slapta lietuviška XIX amžiaus vakaronė“.
Gal ir ne viską per vieną dieną pavyks aplankyti, bet atvykti verta. Tai – dar vienas labai patrauklus ir savitas Lietuvos kampelis.
Tytuvėnų regioninio parko parengtas lankstinukas apie Šiaulės žemę. http://www.radviliskis.lt/lit/Kvieciame-aplankyti-Siaules-zeme
Tytuvėnų regioninio parko ir Radviliškio turizmo informacijos centro informacija
