Coder Dojo Lietuva: 30 miestų, 1000 programuojančių vaikų ir 10 būrelių

Daugiau kaip 1000 vaikų ir jaunuolių panoro išmokti ar sustiprinti programavimo įgūdžius Coder Dojo Lietuva užsiėmimuose. Tik šį vasarį prasidėjęs bendruomeniniu savanorystės principu grįstas programavimo pradmenų projektas sulaukė didelio vaikų ir jų tėvų dėmesio. Per 4 veiklos mėnesius surengti užsiėmimai 30-tyje Lietuvos miestų. Nuvažiuota daugiau kaip 8000 kilometrų. Veiklą pradėjo net 10 nuolatinių Coder Dojo Lietuva būrelių.

„Skaitmeninėje ateityje technologijos bus ekonomikos variklis. Nebegalime laukti. Jau dabar turime investuoti į perspektyvius ateities profesionalus. Tik taip galime padėti pagrindą Lietuvos sėkmei. Žmonės tą žino, todėl ir turime pilnas sales Coder Dojo Lietuva užsiėmimuose. Mano siekis, kad Lietuva taptų vienu iš pasaulio technologinių centrų“, – sako tarptautinio Coder Dojo projekto ambasadorius Lietuvoje europarlamentaras Antanas Guoga.

Coder Dojo Lietuva rengėjų planai ambicingi: iki 2016 m. galo padvigubinti programavimo pradmenų užsiėmimų skaičių. Be to, vasarą programavimo užsiėmimai bus tęsiami įvairiuose miestuose įsikūrusiuose vaikų globos namuose. Rugsėjo 8–9 d. didžiausio Baltijos regione modernių technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! metu vyks Coder Dojo Lietuva dalyvių suvažiavimas. Į jį planuojama sukviesti visus užsiėmimuose dalyvavusius vaikus ir jaunuolius.

Įdomupaskaityti

Naujovė Mažeikiuose – pastatyti išmanieji suoliukai

2025-12-23

Kūčiukai ir panetonė: lietuvių kalėdų stalo hitai

2025-12-21

Per keturis Coder Dojo Lietuva veiklos mėnesius išryškėjo kelios tendencijos. Pirmiausia – didelis vaikų domėjimasis technologijomis ir gebėjimas sparčiai mokytis. Pradėdami projektą organizatoriai planavo, kad viename užsiėmime dalyvaus apie 20 vaikų. Tačiau Coder Dojo užsiėmimuose kiekvieną kartą sulaukiama 30, 50 ar net 80 dalyvių.

Vaikus savanoriškai moko 40-ties Coder Dojo Lietuva mentorių komanda. Šie IT profesionalai gerai įvertino vaikų gebėjimą greitai mokytis. „Projekto pradžioje vaikai buvo skirstomi į dvi grupes. Jaunesnieji mokydavosi programuoti itin paprastus žaidimus, vyresnieji kurdavo interneto svetaines. Po kelių susitikimų paaiškėjo, kad net patys jauniausi dalyviai – septynmečiai, aštuonmečiai – puikiai susitvarko su interneto svetainės kūryba ir jau po dviejų valandų turi pilnai funkcionuojantį asmeninį interneto puslapį“, – apie vaikų pasiekimus pasakojo viena iš iniciatyvos mentorių Laura Stalnionytė.

Pasak Coder Dojo Lietuva iniciatoriaus A. Guogos, projektas parodė, kad Lietuvos jaunoji karta yra pribrendusi ankstyvame mokykliniame amžiuje prasidedančioms ir į mokymo programą įtraukiamoms programavimo pamokoms, kaip, pavyzdžiui, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. „Aš noriu, kad Lietuvoje kiekvienas vaikas turėtų galimybę nuo pirmos klasės mokytis programavimo. Darau šį projektą, nes suprantu – privalome mokyti vaikus, jei norime technologijų amžiuje būti konkurencinga valstybė. Turime imtis pokyčių dabar. Negalime laukti, kol traukinys nuvažiuos“, – teigia europarlamentaras.

Antra ryški, stereotipus laužanti tendencija – į Coder Dojo Lietuva užsiėmimus ateina ir technologijomis domisi tiek pat mergaičių, kaip ir berniukų. Pasak A. Guogos, vienas pagrindinių projekto tikslų ir yra pritraukti kuo daugiau mergaičių mokytis programavimo, nes technologijų sritis per svarbi, per įdomi, per daug perspektyvi, kad joje dominuotų vyrai. „Svarbiausia, ko reikia – e. įgūdžių ir pasitikėjimo savimi. Turime nuo mažens skatinti mergaičių domėjimąsi technologijomis ir padrąsinti šia kryptimi sukti savo profesinį kelią“, – pritaria L. Stalnionytė, kuri įkūrė Coder Dojo būrelį tik mergaitėms.

Be to, Coder Dojo užsiėmimai atskleidė dar vieną įdomų aspektą: suaugusiems mokymasis programuoti yra ne mažiau įdomus, nei vaikams. Tėvai ir seneliai, atlydintys vaikus į užsiėmimus, mielai patys sėda prie kompiuterių ir mokosi pirmųjų programavimo žingsnių drauge su savo atžalomis. Organizatorių nuomone, tai rodo, kad sėkmės sulauktų ir programavimo užsiėmimai, skirti suaugusiesiems. Vidutinio ar vyresnio amžiaus karta dažniausiai yra tik technologijų vartotojai, neretai, tik pradinio lygmens. Turi atsirasti galimybės tobulinti šiuos įgūdžius ir plėsti jų profilį, kad būtų galima ne tik vartoti technologinius produktus, bet ir juos kurti.

Coder Dojo Lietuva nuolatinių būrelių kontaktinė informacija