Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimus, veiklos skaidrumą, Seime svarstomi pasiūlymai keisti šios institucijos formavimo tvarką. Apie visa tai pokalbis su VTEK nariu, teisės krypties socialinių mokslų daktaru Virginijumi Kanapinsku.
Gal galite skaitytojams trumpai pristatyti VTEK veiklą?
VTEK yra Seimui atskaitinga kolegiali institucija, veikianti dviem kryptimis: pirma, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, viešųjų ir privačių interesų derinimo prevencija ir kontrolė; antra, asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūra.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje teisinis reguliavimas apima: asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaravimą, šiems asmenims taikomus reikalavimus (pvz., pareiga nusišalinti, teisės atstovauti apribojimai, tarnybinių teisių apribojimai), kitus apribojimus ir draudimus ne tik einant pareigas, bet ir pasibaigus tarnybai. Komisija ne tik kontroliuoja, kaip šių reikalavimų laikomąsi, bet ir atlieka tam tikrą prevencinę veiklą: teikia rekomendacijas, informaciją apie pretendentų į valstybinę tarnybą reputaciją, pagal galimybes vykdo teisinio švietimo funkcijas.
Kita VTEK kompetencijos sritis – lobistinės veiklos priežiūra atliekama gana formaliai, nes aktyvią veiklą deklaruoja tik keli lobistai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas turi daug spragų, pvz., lobistai už savo veiklą atsiskaito tik pasibaigus metams, kai informaciją apie jų veiksmus, kuriais siekiama paveikti teisėkūros procesą, būna praradusi aktualumą, lobistine veikla nelaikoma visų pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai ir kt.
Pastaruoju metu Seime diskutuojama apie poreikį keisti VTEK formavimo tvarką siekant daugiau VTEK veiklos skaidrumo. Kaip Jūs vertinate šiuos svarstymus?
Bet kuriuos svarstymus, kurie leistų padidinti VTEK veiklos skaidrumą, vertinu teigiamai, tačiau siūlant bet kokius VTEK formavimo pakeitimus labai svarbu identifikuoti aiškius subjektų, kurie teikia kandidatus į VTEK narius, atrankos kriterijus. Šiuo metu VTEK sudaro 5 nariai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
VTEK pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas. Tokia VTEK formavimo tvarka, kai jos sudarymo procese lygiomis teisėmis dalyvauja skirtingi subjektai, savaime nėra bloga, todėl skaidrumo tikslo galima siekti ir kitomis priemonėmis.
Pastaraisiais metais VTEK priėmė nemažai rezonansinių sprendimų, kurie visuomenėje buvo vertinami prieštaringai. Gal reikėtų tobulinti VTEK sprendimų priėmimo procesą?
Esu įsitikinęs, kad VTEK sprendimų priėmimo procese reikia daugiau skaidrumo. VTEK įstatyme numatyta, kad VTEK savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir viešumo principais, tačiau visuomenė net ir rezonansiniais atvejais neturi galimybės sužinoti, kaip balsavo vienas ar kitas VTEK narys, nes viešai paskelbiamas tik galutinis VTEK sprendimas.
Šiuo aspektu paminėtina, kad VTEK praktikoje pasitaiko atvejų, kai visai visuomenei svarbūs sprendimai priimami dviems VTEK nariams balsavus „už“, dviems „prieš“, vienam nusišalinus, kai atitinkamo sprendimo priėmimą lemia pirmininko balsas. Tuo tarpu VTEK nariai, turintys svarių teisinių argumentų nesutikti su tokiu atitinkamo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikos teisiniu vertinimu, lieka nuošalyje.
Įvertinus tai, siūlytina įstatyme įtvirtinti atskirosios nuomonės institutą, kurį taikant VTEK narys, nesutinkantis su VTEK narių daugumos sprendimu, galėtų išreikšti alternatyvią poziciją svarstomu klausimu ir ją viešai paskelbti kartu su atitinkamu VTEK sprendimu.
Toks teisinis reguliavimas leistų suinteresuotiems asmenims ir visai visuomenei susidaryti objektyvesnį požiūrį į VTEK svarstomų asmenų elgesį, racionaliau įvertinti VTEK sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pareikalauti asmeninės atskirų VTEK narių atsakomybės. Juolab, kad VTEK sprendimas pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo arba sprendimas nutraukti tyrimą nesant pakankamai duomenų, reikalingų asmens veikos teisiniam įvertinimui, nors tokių duomenų gali būti daugiau nei reikia įstatymo pažeidimui konstatuoti, nepatenka į administracinių teismų kontrolės sritį, nes abiem šiais atvejais VTEK sprendimai neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, o paduoti skundą administraciniam teismui gali tik suinteresuoti asmenys, kuriems atitinkamas VTEK sprendimas sukelia konkrečias teisines pasekmes. Be to, svarstytina galimybė viešai skelbti VTEK narių nusišalinimo ir nusišalinimo nepriėmimo atvejus, nes visuomenė pagrįstai tikisi, kad visi VTEK sprendimai bus priimti nešališkai ir teisingai.
Šalies vadovė praėjusiais metais skaitydama metinį pranešimą teigė, kad apsivalymas nuo korupcijos būtų greitesnis, jei, pavyzdžiui, „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja“. Ar sutinkate su tokia Respublikos Prezidentės pozicija?
Gerbiu Respublikos Prezidentės nuomonę. Tai rimtas signalas, kad VTEK veikloje yra trūkumų, kuriuos reikia šalinti. Laikausi nuostatos, kad visi VTEK sprendimai turi remtis racionaliais teisiniais argumentais, taip pat teismų suformuota praktika aiškinant bei taikant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Konkrečių atvejų nekomentuosiu, tačiau kai kurie VTEK sprendimai, mano nuomone, nėra teisiškai pagrįsti ir nedaro garbės šiai institucijai.
Abstraktus pavyzdys – keturi skirtingi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo privačių interesų: pirmajam asmeniui konstatuojamas įstatymo pažeidimas, dėl antrojo tyrimas nutraukiamas, trečiajam pažeidimas nefiksuojamas, dėl ketvirtojo – tyrimas net nepradedamas. Manau, kad teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojamos tokios situacijos, kai panašūs atvejai vertinami skirtingai.
Žmonės praranda bet kokį pasitikėjimą valstybės institucijomis, kai mato dvigubus standartus. Esu įsitikinęs, kad tokių atvejų padėtų išvengti anksčiau minėtos VTEK sprendimų priėmimo skaidrumo didinimo priemonės. Viešumas – efektyviausias vaistas nuo visų „ligų“.
VTEK sprendimus priima konkretūs žmonės. Gal problemos kyla ne tik dėl skaidrumo trūkumo?
Skaidrumas ir viešumas yra universalūs principai, kurie gali būti pritaikyti ne tik VTEK sprendimų priėmimo procese, bet ir atrenkant kandidatus į VTEK narius. Šiuo aspektu paminėta, kad įstatyme numatyti tik bendro pobūžio reikalavimai VTEK nariams (Lietuvos Respublikos pilietybė, nepriekaištinga reputacija, aukštasis universitetinis išsilavinimas ir penkerių metų darbo stažas), kurie savaime negarantuoja, kad VTEK nariais bus paskirti reikiamą kompetenciją, patirtį, gebėjimus ir moralines savybes turintys asmenys. Todėl kompetentingi subjektai ir Seimas turi labai atsakingai įvertinti teikiamų kandidatų tinkamumą eiti VTEK nario pareigas.
Pažymėtina, kad VTEK sprendimų rengimo ir svarstymo procese svarbų vaidmenį atlieka VTEK sekretoriato darbuotojai, kurių daugumos produktyvumas, kompetencija ir veiklos kokybė, mano manymu, nekelia abejonių.
Neretai susidaro įspūdis, kad VTEK priimami sprendimai neturi didelio poveikio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pažeidusiems asmenims, jie toliau eina savo pareigas, priima visai visuomenei svarbius sprendimus. Kokia atsakomybė gali būti taikoma minėtą įstatymą pažeidusiems asmenims?
Ačiū už gerą klausimą. VTEK sprendimas pripažinti, kad konkretus asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą gali turėti didelę įtaką darant karjerą.
Tokie asmenys vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Pažymėtina, kad asmenims, atleistiems už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos išvis eliminuojama galimybė eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Be to, už minėto įstatymo pažeidimus taip pat gali būti taikomos įvairios tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonės – nuo pastabos iki atleidimo iš pareigų (darbo).
Paminėtina, kad už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus kalti asmenys gali būti traukiami ir administracinėn atskomybėn, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, tokiems asmenims gali būti skirta nuo 140 iki 300 eurų dydžio bauda. Be to, VTEK turi įgaliojimus reikalauti panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus ar sprendimus ir sandorius, neatitinkančius minėto įstatymo reikalavimų. Taigi, atsakomybės priemonių arsenalas yra pakankamai platus, reikia tik noro jas taikyti.
Dėkoju už pokalbį.
Romas Senkus
