Įdomupaskaityti
Virš 1000 įvairių projektų bei renginių, daugiau nei 5000 kv. m menininkų rezidencijoms pritaikytų naujų patalpų, per 1000 į regioną pritrauktų kūrėjų ir dešimtys tūkstančių į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edukacines veiklas įtrauktų žmonių. Tai tik keli, skaičiais išreikšti siekiai, įtvirtinti Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų bendruomenės kartu parengtoje paraiškoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
Tačiau visų svarbiausias trijų miestų tikslas – tai nauja europine kultūrine platforma 2022-aisiais tapęs Lietuvos pajūrio kraštas. Tai nauja „Susitikimų vieta“ čia gyvenančiam ir atvykstančiam kūrėjui, įkvepianti bei traukianti savo suaktyvėjusia bendruomene, sugrąžintomis europietiško identiteto prieigomis, subrandinta nauja kultūros profesionalų karta, naujomis kūrybinėmis erdvėmis, atvertomis uždaromis pramoninėmis teritorijomis ar patraukliomis sąlygomis startuolių kūrybinių verslų plėtrai.
Idealus laikas proveržiui
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė trijų pajūrio miestų bendruomenės parengtai paraiškai „Susitikimų vieta“ 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, kultūriniam proveržiui uostamiestyje pasiekti šiandien susiklostė itin palankios aplinkybės, o vis aktyviau veikiant nepriklausomai meno bendruomenei, apsispręsta kultūrą įtvirtinti strategine miesto kryptimi.
„Šiuo metu esame tuštėjantis miestas. Tačiau dėka mažesnės konkurencijos turime ir daugiau erdvės jaunų talentų bei profesionalų kūrybinėms idėjoms, nei kiti didieji šalies miestai…, – sako V. Grubliauskas.
– Mes turime pasikeisti dabar, nes tai leis išsaugoti jaunimą, pritraukti savo srities profesionalus, įveiklinti bendruomenę ir tokiu būdu užtikrinti miesto siekį judėti į priekį. „Susitikimų vieta“ – tai kelionė į žmones… per kultūrą, tampanti konkrečiu pažadu miestiečiams ir Europai.“
Tikslą kartu su Klaipėda siekti 2022 metų Europos kultūros sostinės titulo savo sprendimais kiek anksčiau jau įtvirtino ir Palangos bei Neringos politikai.
„Siekiame trinti administracines ribas. Norime paversti regioną viena kultūrine erdve, vienu kultūrinių susitikimų ir dialogo centru. Tikime, kad šis mūsų jėgų suvienijimas taps impulsu strateginiams pokyčiams kuriant naują ir vieningą regiono įvaizdį, telkiant bendruomenes. Suprantame, kad tam reikia daug laiko ir pastangų, bet būtent Europos kultūros sostinės vardas galėtų tapti stipriu stimulu šiems, trijų pajūrio miestų, siekiams“, – pažymi Neringos meras Darius Jasaitis.
„Rengiant paraišką nuolat jautėme tą kirbantį lūkestį iš mūsų bendruomenės. Tai ilgalaikė programa, kurios startas jau 2017-aisiais, o kulminacija – 2022-aisias. Tai – idealus laikas proveržiui, kuris gali užtikrinti regiono ateities kultūrinį, socialinį ir ekonominį gyvybingumą. Turime šešerius metus, kad kartu su partneriais pakeistume ir sustiprintume viso regiono raidos kryptį“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
2 strateginės platformos ir 5 programos
Trijų pajūrio miestų paraiška „Susitikimų vieta“ parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio. Dar per 2000 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai, organizuojant įvairius focus grupių susitikimus, interviu apklausas ir kt.
„Kultūrinę paraiškos programą sudaro 2 strateginės platformos – „Gyvybinga bendruomenė“ ir „Meno kolonijos“ bei 5 programos – „Istorija gyvai“, „Kultūros uostas“, „Kūrybiniai peizažai“, „Partnerystės mazgas“, „Prievartos ir humanizmo akistatos“. Jomis bus siekiama per kultūrą vietos, regioniniu ir europiniu lygmeniu spręsti šiandien mus kamuojančias opiausiais ir miestų tuštėjimą lemiančias problemas, tokias kaip uždara ir apatiška bendruomenė bei profesionalų kūrėjų, kūrybinio sektoriaus atstovų trūkumas“, – sako paraiškos „Susitikimų vieta“ sudarytoja Goda Giedraitytė.
Kūrybinės komandos išgrynintos pagrindinės platformos ir programos tarpusavyje turės glaudžias, vieną kitą nuolat papildančiais sąsajas. Taip norima skatinti taprsektorinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad programą sudarytų kuo įvairesnė bei kokybiškesnė kūrybinių projektų ir bendruomeninių iniciatyvų mozaika.
„Kiekviena platforma ir programa susideda iš į išskirtinumą, Europinę dimensiją, kokybę ir prieinamumą visuomenei orientuotų švyturinių projektų, mažesnės apimties kūrybos ir bendruomeninių projektų bei susitikimų ir suvažiavimų. Taip pat visos platformos ir programos susietos su konkrečiomis istorinėmis europinės svarbos asmenybėmis – karaliene Luize, Pranu Domšaičiu, Henriku Šlymanu, Tomu Manu ir kt.“, – pažymi G. Giedraitytė.
Iš viso paraiškoje plačiau pristatoma apie 50 unikalių skirtingų projektų. Tai šiuolaikinių technologijų ir istorijos sąveika grindžiamas bei europietiškų Klaipėdos šaknų paieškai skirtas projektas „Beieškant Klaipėdos šaknų: inspiruoti Trojos…“, istoriniam gintaro keliui aktualizuoti skirtas projektas „Nuo gintaro iki elektros“, kataklizmus, karus, okupacijas, represijas ir demografines katastrofas patyrusių, bet naujam gyvenimui atgimusių Europos miestų pristatymui skirtas projektas „Katastrofų miestai“, tarptautinis violončelės forumas „Cello for Solidarity“, per muziką, laivų statybą, povandeninę archeologiją ar net gastronomiją miesto identitetą pristatantis projektas „Skrajojantys olandai Klaipėdoje“, tarptautinis kultūrinių mainų ir mobilių menininkų rezidencijų projektas „Jūros rezidencija“ bei kt.
„Visos platformos ir programos yra atviros bei laimėjus Europos kultūros sostinės titulą jos bus papildytos naujomis iniciatyvomis, pateiktomis specialių atvirų konkursų metu. Skaičiuojama, kad iki 2023-ųjų iš viso turėtų būti įgyvendinta per tūkstantį įvairių kultūrinių, meninių ir socialinių projektų bei renginių. Taip pat veiklą turėtų pradėti ir naujos kultūrinės erdvės, kaip, pavyzdžiui, naujas Multifunkcinis menų centras Klaipėdoje ar naujos menininkų rezidencijos, bendras kurių plotas regione turėtų padidėti daugiau nei penkiais tūkstančiais kvadratinių metrų. Bendrai į programą įtrauktos priemonės į regioną turėtų pritraukti virš tūkstančio įvairių profilių bei sričių kūrėjų, o į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edukacines veiklas įtraukti dešimtis tūkstančių bendruomenės narių“, – sako G. Giedraitytė.
Varžosi du miestai
Nors oficiali Europos kultūros sostinės programa apimtų 2022-uosius metus, realiai ji startuotų jau 2017-aisiais su parengiamuoju etapu ir tęstųsi po 2022-ųjų. Sėkmės atveju, veiklą šiemet pradėtų ir specialiai programos įgyvendinimui įsteigta regioninė agentūra „Klaipėda 2022“
Numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos šešerių metų biudžetas sieks apie 32 mln. eurų. Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, ES ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų kaštų būti tikimasi padengti ir privačių rėmėjų parama. Minėtos lėšos būtų skirtos europinei kultūros programai įgyvendinti, viešinimo kaštams bei kt.
Dėl teisės tapti 2022 metų Europos kultūros sostine šiuo metu varžosi du Lietuvos miestai – Klaipėda ir Kaunas. Miestai savo paraiškas turi pateikti iki vasario 28 dienos. Kuris iš miestų taps 2022 metų Europos kultūros sostine, paaiškės kovo 29 d.
Klaipėdos m. savivaldybės administracijos informacija
