Jeigu taip nutiktų, kad galimybės energijos gamybai naudoti iškastinį kurą ar dujas neliktų, Europos Sąjunga nuosavu biokuru galėtų išgyventi 41 dieną. Džiugu, kad laisvės nuo iškastinio kuro dieną Lietuva švenčia 40 dienų anksčiau nei visa Europa.
„Lapkričio 21 d. visa Europa pažymi laisvės nuo iškastinio kuro dieną – nuo šiandien iki metų galo teoriškai europiečiai galėtų patenkinti visus savo energetinius poreikius vien naudodami vietinį biokurą, – sako Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė. – Džiugu, kad Lietuva šioje vietoje lenkia Europą. Mes vien tik nuosavu biokuru – medienos granulėmis, skiedromis ir kitokiomis medienos atliekomis – galėtume gyventi net 81 dieną arba 40 dienų daugiau nei visa Europa!”
Mūsų kaimynai lenkai nuosavu biokuru galėtų išsilaikyti 40 dienų, estai – 99 dienas, o suomiai – net 121 dieną. Lietuva pagal biokuro vartojimą apėjo tokias išsivysčiusias valstybes kaip Vokietija, kuriai savo išteklių užtektų tik 38 dienoms, ir Didžiąją Britaniją, kuri savo kuru išsilaikytų tik 16 dienų.
Anot Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA informacinio leidinio, išleisto laisvės nuo iškastinio kuro dienai, šiuo metu Lietuvoje biokuro dalis centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje jau sudaro 65 proc., kai 1997 m. siekė tik varganus 1,2 proc. Tuo pačiu anglies dvideginio išmetimas į aplinką sumenko 60 procentų. Svarbu paminėti ir tai, kad išlaidos šildymui miestuose sumažėjo 20-45 proc.
„Ekspertai tikisi, kad laisvės nuo iškastinio kuro dieną 2020 m. švęsime dar anksčiau negu šiemet, – sako Asociacijos LITBIOMA direktorė, – mat biokuro sunaudojimas centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje iki 2020 m. turėtų išaugti iki apie 80 proc.”
Potencialo augimui yra ne tik stambiuose energetikos objektuose – miestų ir rajonų katilinėse bei elektrinėse. Juk dar daug lietuvių nuosavuose namuose, miestuose ir provincijose, šildosi naudodami įvežtines dujas, anglį, mazutą ar neefektyvius, aplinką teršiančius katilus. Nuo 2018-ųjų startuoja LR Energetikos ministerijos kuruojama katilų keitimo namų ūkiuose finansavimo programa, kuri turėtų didesnį dėmesį skirti biokurui, mat jo nereikia įsivežti iš užsienio, jis nėra brangus, nereikalauja importinės įrangos ir ganėtinai paprastas įsisavinamas
Vietinio biokuro šiam augimui turėtų užtekti su kaupu. Juk kasmet Lietuvoje sukaupiama po 1,5 mln. tonų biomasės, o jei pridėsime šiukšles iš savivaldybių, žemės ūkio atliekas bei durpes, šis kiekis išaugs iki 2,2 mln. tonų.
Šiuo metu šilumos gamybai vien tik biokurą naudoja per 30 Lietuvos savivaldybių. Kol kas mažiausia biokuro dalis (mažiau 40 proc.) yra Panevėžio mieste ir rajone bei Vilniaus mieste ir rajone. Artimiausiu metu ketinama ir čia pereiti prie vis didesnio biomasės panaudojimo.
regionunaujienos.lt informacija
