Bendraujant su Jungėnų pagrindinės mokyklos mokiniais man uždavė klausimą: kaip pasirinkti, už ką balsuoti? Klausimas buvo netikėtas, atsakiau paprastai: vertinkit darbus. Daugelis į rinkimus eina sakydami: jei mane išrinks, tada aš… O jei neišrinks, tuomet nereikia eiti į bažnyčią, nereikia kelti valstybinės vėliavos, nereikia dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, nereikia dalyvauti talkose? Rinkimai – tai mėnesis agitacijos, diena balsavimų, ir viskas. Toliau gyvenimas teka savo vaga – šeima, darbas, laisvalaikis.
Manau, vertinama turėtų būti pagal kasdienius darbus, ne pagal pažadus.
Manęs klausia: ką nuveikei per ketverių metų kadenciją? Atsakau ‒ vadovavau tarybos darbui. Meras vienas nieko negali. Jis turi sugebėti mąstyti strategiškai, mokėti planuoti darbus ir kryptingai siekti bendrai nustatyto tikslo. Privalo sugebėti dirbti taip, kad būtų tenkinami visuomenės lūkesčiai, kad taryba sugebėtų, nors ir minimalia balsų persvara, priimti bendruomenei reikalingus sprendimus. Ketveri metai, ir už viską, kas padaryta, kas nepadaryta, atsako meras. Džiaugiuosi, kad pavyko tikrai daug. Didžiausiu pasiekimu laikau stabilų ketverių metų savivaldybės darbą. Pavyko išvengti skandalų, gavome „Aukso krivulę“, sugebėjome panaikinti kiaulių mėšlo kvapus, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje sutvarkyta daugybė infrastruktūros objektų.
Ką nuveikiau konkrečiai aš? Aš sugebėjau sutelkti ir motyvuoti komandą bendram darbui. Vienas lauke ne karys, todėl sakantis „aš padarysiu“ paprasčiausiai meluoja, arba tiesiog nesupranta, kur eina.
Darbų laukia begalės, reikės daug sveikatos ir ištvermės, naujų idėjų ir gerų patarimų. Kviečiu visus daryti gerus darbus ne po rinkimų, o kasdien, jungtis į komandą ir kartu keisti gyvenimą Kalvarijos krašte. Kartu galime daugiau.
