Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Sekmadienis, 26 liepos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Pagėgiai
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aplinka » Švarus oras, švarus transportas: kaip važiuosime 2050-aisiais

Švarus oras, švarus transportas: kaip važiuosime 2050-aisiais

Paulius Liškauskas
2025-02-23
Aplinka
Laikas: 5 min skaitymo
Asociatyvi nuotr. | Freepik

Asociatyvi nuotr. | Freepik

FacebookTwitterLinkedin

Nepaisant ambicingos klimato politikos, transportas Europos Sąjungoje išlieka vienu didžiausių taršos šaltinių ir yra vienintelis sektorius, kurio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos vis dar gerokai viršija 1990 metų lygį bei auga toliau.

 

Sausį pristatytoje Pasaulio banko grupės ataskaitoje „Transporto dekarbonizacija ES“ pažymima, jog transporto sektorius kelia didelių iššūkių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir konstatuojama, jog ši tendencija nesikeis be papildomų politikos priemonių.

 

Siekiant tikslo emisijų kiekį transporto sektoriuje iki 2050 metų sumažinti 90 proc., ataskaitoje sakoma, jog ES teks ambicinga užduotis suderinti net keleto tipų priemones, apimančias aplinkai draugiškų technologijų plėtrą, skatinimą naudotis geležinkeliais bei viešuoju transportu ir inovatyvius finansavimo pritraukimo būdus.

 

Transporto emisijų mažinimo srityje – ženkliai atsiliekama

 

Būdama žaliųjų iniciatyvų lydere bei įgyvendindama žaliąjį kursą, ES siekia iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, o transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki šio laikotarpio sumažinti 90 proc. nuo 1990 metų lygio. Pastarąjį įsipareigojimą numatanti ES Darnaus ir išmanaus judumo strategija apima net 82 iniciatyvas šiam tikslui pasiekti.

 

Maždaug iki praėjusių metų vidurio daugiau nei 90 proc. šių iniciatyvų skirtinguose etapuose jau buvo įgyvendinamos, o kai kurios iš jų – ir visiškai užbaigtos.

 

Deja, Pasaulio banko grupės ataskaitoje „Transporto dekarbonizacija ES“ akcentuojama, jog, nepaisant bendro emisijų mažinimo tikslo ir minėtų iniciatyvų, transporto sektoriaus emisijų mažinimo srityje ES ženkliai atsilieka, ir ši tendencija nesikeis be papildomų politikos priemonių.

 

Europos aplinkos agentūros 2024 metų duomenimis, transporto sektorius yra antras pagal dydį emisijų šaltinis ES – jame susidaro beveik trečdalis visų emisijų (daugiau išmeta tik energetika). Transportas taip pat išlieka vieninteliu ES ekonomikos sektoriumi, kurio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos išlieka didesnės nei 1990-aisiais – 2022 metais jos ketvirtadaliu viršijo 1990 metų lygį.

 

Svarbu žinoti kad  didžiąją dalį – net tris ketvirtadalius proc. visų transporto sektoriaus emisijų – sudaro kelių transportas. Taigi, pasigirstantys tvirtinimai, jog naujų technologijų automobiliai yra neva „netaršūs“ – paprasčiausias melas. Taip, transporto srityje emisijų standartai griežtėja, tačiau iki „nulinės taršos“ – dar toli. Be to, auga automobilių skaičius.

 

Nuo 2000 iki 2023 metų keleivinių automobilių skaičius išaugo trečdaliu (Lietuvoje – kiek lėčiau), o tai gerokai viršija energijos taupymo, pasiekto didinant transporto priemonių energinį efektyvumą, poveikį.

 

Teks derinti įvairias politikos priemones

 

Nepaisant ES tikslo padidinti vidaus krovinių gabenimą mažiau energijos suvartojančiomis  transporto priemonėmis, tokiomis kaip geležinkeliai ir vidaus vandens kelių transportas, tendencijos demonstruoja priešingą kryptį – bendra geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto dalis visoje ES sumažėjo nuo 26 proc. 2005 metais iki 23 proc. 2021-aisiais.

 

Kita vertus, rimtų iššūkių kelia ir augančios laivybos bei aviacijos sektorių emisijos, nes mažai anglies dioksido išskiriančių degalų pasiūla šiuose sektoriuose išlieka menka, o alternatyvių technologijų kaina vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, išliks aukšta.

 

Pasaulio banko grupės ataskaitoje pabrėžiama, jog, siekiant spręsti šiuos transporto sektoriaus iššūkius, ES būtina išmaniai derinti įvairias politikos priemones bei iniciatyvas – nuo energinio efektyvumo ir elektromobilių skaičiaus didinimo iki struktūrinių transporto sektoriaus pokyčių, įskaitant geležinkelio ir viešojo transporto paslaugų plėtrą, tuo pat metu ypatingą dėmesį skiriant inovatyvių finansavimo būdų paieškai bei investicijų pritraukimui.

 

Įdomupaskaityti

Klaipėdos rajone, Šalpėnuose atidaryta krepšinio aikštelė

Klaipėdos rajone, Šalpėnuose atidaryta krepšinio aikštelė

2026-07-24
Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausi VMU rekreaciniai objektai

Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausi VMU rekreaciniai objektai

2026-07-24

Beje, euroskeptikai gali atsipalaiduoti. Visos šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į subsidiarumo principą – dalis jų turėtų būti diegiama visos ES mastu, tačiau kitas politines iniciatyvas ir investicijas Pasaulio banko grupė rekomenduoja taikyti nacionaliniu ar vietos lygiu.

 

Pavyzdžiui, ataskaitoje pažymima, jog, siekiant užtikrinti judėjimo tvarumą ir konkurencingumą ES miestuose, pastariesiems turėtų būti suteikiama prieiga prie įvairių finansinių šaltinių, neapsiribojant vien viešuoju finansavimu.

 

Laukiama geležinkelių ir autobusų keleivinių pervežimų spurto

 

Lyginant su 2015 metais, iki amžiaus vidurio ES numatomas 80 proc. keleivių pervežimo geležinkeliu ir 70 proc. – autobusais augimas, atitinkamai mažinant automobilių dalį nuo 73 iki 68 proc.

 

Tam būtina pakeisti jau du dešimtmečius vyraujančias tendencijas, kuomet pervežimo geležinkeliais dalis išliko nepakitusi, o autobusų dalis netgi sumažėjo.

 

Visa tai pareikalaus aktyvios politikos ir alternatyvių sprendimų, tokių, kaip kompaktiškas urbanistinis planavimas, efektyvesnis transporto priemonių eksploatavimas ir pan. Ataskaitoje siūloma stiprinti partnerystes su privačiu sektoriumi, pasinaudojant jau sėkmingai įgyvendintais viešojo transporto koncesijų pavyzdžiais, skatinti judumo pokyčius, dėmesį skiriant dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrai, o taip pat taikyti vadinamuosius spūsčių mokesčius, dėmesį skirti parkavimo kainodarai ir kt.

 

Siūlomos politikos priemonės neabejotinai pareikalaus ir papildomo finansavimo, todėl Pasaulio banko grupė taip pat rekomenduoja apsvarstyti dalies klimato finansų ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos lėšų nukreipimą transporto dekarbonizacijai.

 

Siūlo imtis mažesnių ir pigesnių elektromobilių

 

Elektromobilių plėtros srityje Pasaulio banko grupės rekomendacijos, visų pirma, apima mažesnių, efektyviai energiją naudojančių elektromobilių skatinimą, kuris, savo ruožtu, yra būtina sąlyga masinei elektromobilių plėtrai už prabangos segmento ribų.

 

Siekiant padidinti mažesnių ir įperkamesnių elektromobilių pasiūlą rekomenduojama taikyti mažesnių ir pigesnių naujų bei naudotų elektra varomų transporto priemonių įsigijimą skatinančią mokesčių politiką, atitinkamai apmokestinant didesnius ir energetiškai neefektyvius automobilius.

 

Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams remti Pasaulio bankas rekomenduoja panaudoti Socialinio klimato fondo lėšas, kurias galėtų papildyti energetiškai neefektyvių transporto priemonių apmokestinimo pajamos. Beje, viešosios konsultacijos dėl socialinio klimato plano parengimo Lietuvoje jau vyksta, ir kaip tik šiandien – vasario 20-ąją – Aplinkos ministerijoje prasideda pirminiai susitikimai ir diskusijos dėl pažeidžiamų transporto naudotojų apibrėžimo.

 

Kartu siūloma skatinti verslo kompanijų automobilių parkų elektrifikaciją, kuri vidutiniu laikotarpiu padidintų naudotų elektromobilių pasiūlą. Verslas yra labiau linkęs automobilius keisti į naujus kas keletą metų, taigi, antrinėje rinkoje atsiras daugiau naudotų, tačiau vis dar tinkamų ilgai eksploatuoti elektromobilių.

 

Sunkvežimiai ir autobusai sudaro tik apie 2 proc. visų ES kelių transporto priemonių, tačiau į aplinką išskiria net ketvirtadalį visų transporto emisijų. Iki 2040 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti naujų sunkvežimių išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc. nuo 2019 metų lygio, kas iš esmės reiškia, kad elektrifikacijos mastas šiame sektoriuje turės būti itin aukštas.

 

Tuo tarpu iki 2035 metų visi miestų autobusai ES turės atitikti nulinių emisijų standartą, todėl pastebimai auga ir elektra varomų autobusų rinka. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį naujų miesto autobusų rinkoje elektriniai autobusai sudarė 40 proc. (nors tarpmiestiniuose maršrutuose šis skaičius buvo mažesnis nei 1 proc.).

 

Vis dėlto, tiek sunkvežimių, tiek autobusų elektrifikacija reikalauja ne tik aktyvios politikos bei infrastruktūros plėtros priemonių, bet ir stiprių finansinių mechanizmų.

 

Ir vėl – koją  kiša Donaldas Trumpas?

 

Elektrinių transporto priemonių plėtrai ES koją gali pakišti JAV prezidento D. Trumpo politika ir su ja susijusios geopolitinės aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastarasis jau ėmėsi veiksmų prieš atsinaujinančių išteklių energetiką, elektromobilius bei kitas žaliąsias technologijas ir užsimojo visapusiškai skatinti iškastinio kuro industrijos plėtrą.

 

Neseniai jis atšaukė Joe Bideno 2021 metų vykdomąjį įsakymą, numačiusį, kad iki 2030 metų pusė visų JAV parduotų naujų transporto priemonių būtų elektrinės. D. Trumpas taip pat sustabdė 5 mlrd. JAV dolerių skyrimą elektromobilių įkrovimo stotelėms pagal Nacionalinę elektromobilių infrastruktūros programą ir pareiškė, kad jo administracija apsvarstys galimybę naikinti mokesčių lengvatas elektromobiliams. Tokia D. Trumpo politika gali sumažinti elektromobilių paklausą JAV, o dėl to, savo ruožtu, mažės investicijos į šį sektorių.

 

JAV atsisakius elektromobilių plėtros skatinimo, gali sulėtėti ir baterijų technologijų pažanga bei dar labiau sustiprėti dominuojanti Kinijos padėtis šioje srityje, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų ir ES rinkai, jau nekalbant apie geopolitinės priklausomybės nuo Kinijos sustiprėjimą.

 

Taip pat derėtų atsižvelgti ir į potencialias D. Trumpo muitų politikos pasekmes elektromobilių sektoriui pačiose JAV ir už jų ribų. Vien jau Kinijai, Meksikai ir Kanadai D. Trumpo pritaikytos priemonės, jam dar net nespėjus įvesti tarifų ES, neigiamai atsiliepė Europos ekonomikai – ypatingai automobilių pramonei.

 

Parengė A. Pikšrytė ir R. Trainytė.

Šaltinis „Klimato reporteriai“

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Tęsiami rekonstrukcijos darbai Tauragės  Kalno gatvėje
Aplinka

Tęsiami rekonstrukcijos darbai Tauragės Kalno gatvėje

2026-07-24
Šilutėje pradedamas įgyvendinti projektas „Atmatos upės pakrantės pritaikymas lankymui“
Aplinka

Šilutėje pradedamas įgyvendinti projektas „Atmatos upės pakrantės pritaikymas lankymui“

2026-07-23
Šiaulių daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti parama kiemų tvarkymui
Aplinka

Šiaulių daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti parama kiemų tvarkymui

2026-07-23
Kelio remontas
Aktualijos

„Via Lietuva“ pradeda magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo atnaujinimą Telšių rajone

2026-07-21
Klaipėdos rajono savivaldybė statys daugiabutį namą socialiai jautrioms šeimoms
Aplinka

Klaipėdos rajono savivaldybė statys daugiabutį namą socialiai jautrioms šeimoms

2026-07-21
Veiviržėnuose sutvarkytas Lurdas, restauruota Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūra
Aplinka

Veiviržėnuose sutvarkytas Lurdas, restauruota Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūra

2026-07-21
Mažeikių rajono savivaldybė kviečia į invazinių šliužų rinkimo talką
Aplinka

Mažeikių rajono savivaldybė kviečia į invazinių šliužų rinkimo talką

2026-07-21
„Enefit“ į energijos kaupimo sprendimus investuos 30,3 milijono eurų
Aplinka

Gyvenate netoli vėjo elektrinių? Pasitikrinkite, ar jums priklauso piniginė kompensacija

2026-07-21
Numatyta tęsti Tauragės miesto pietinio aplinkkelio statybas
Aplinka

Numatyta tęsti Tauragės miesto pietinio aplinkkelio statybas

2026-07-20
Ar gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių reikia statybą leidžiančio dokumento?
Aktualijos

Ar gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių reikia statybą leidžiančio dokumento?

2026-07-20

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

LDK Kęstučio pėstininkų batalione vyko bataliono vado pasikeitimo ceremonija

LDK Kęstučio pėstininkų batalione vyko bataliono vado pasikeitimo ceremonija

2026-07-24
Jaunieji akmeniškiai vieši Vokietijos mieste Bocholte

Jaunieji akmeniškiai vieši Vokietijos mieste Bocholte

2026-07-24
Liepos 31 – rugpjūčio 2 dienomis Šventojoje vyks tradicinė „Jūros žvejo šventė 2026“

Liepos 31 – rugpjūčio 2 dienomis Šventojoje vyks tradicinė „Jūros žvejo šventė 2026“

2026-07-24
Rugpjūčio pradžioje vyks XXXII tarptautinis akordeono festivalis „Palanga 2026“

Rugpjūčio pradžioje vyks XXXII tarptautinis akordeono festivalis „Palanga 2026“

2026-07-24
Plungės r. PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos

Plungės r. PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos

2026-07-24
Jaunimo mainai tarp Palangos ir Prancūzijos miesto Saint-Gilles-Croix-de-Vie

Jaunimo mainai tarp Palangos ir Prancūzijos miesto Saint-Gilles-Croix-de-Vie

2026-07-24

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Kretingos rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų karinės pratybos

Liepos 20-26 d. vyks Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karinių vienetų pratybos

2026-07-18
Liepos 6-ąją kviečia sutikti Palangoje

Liepos 6-ąją kviečia sutikti Palangoje

2026-06-25

Naujausi

FA „Šiauliai“ patyrė septintą pralaimėjimą iš eilės

2026-07-26
Naujiena Lietuvos parduotuvėse: pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas

Europos Sąjungos sankcijos „Mere“ tinklo savininkams: ekonominio saugumo ir solidarumo su Ukraina užtikrinimas

2026-07-25
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.