Nors peršalimas dažniausiai siejamas su šaltuoju sezonu ir vyraujančiais vėsiais orais, dideliu vėju ar kritulių gausa, lietuvišką vasarą orų permainų taip pat netrūksta – vieną dieną džiaugiamės saule, o kitą galime susidurti ir su kruša. „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pastebi, kad vasarą vyraujant prastesniems orams, pacientai dažniau susiduria su gerklės skausmu, sloga ar karščiavimu, o tai neretai iššaukia paprastos kasdienės klaidos. Tad kaip save apsaugoti, kad vasara galėtume mėgautis netrikdomi ligų?
Ką darome neteisingai?
Anot vaistininkės, imuninės sistemos nusilpimą ir peršalimą vasarą dažniausiai lemia paprastos kasdienės smulkmenos, apie kurias, deja, dažnai nesusimąstome. R. Pilkytė-Klimienė įvardija, jog net ir vasarą susiduriant su lietumi, stipriu vėju ar gerokai nukritusia oro temperatūra, nemažai žmonių prie šių permainų nepriderina savo aprangos ar elgesio.
„Vėsesnėmis vasaros dienomis, kai pučia stiprus vėjas arba smarkiai atvėsta orai, organizmui tampa sunkiau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių. Nepaisydami oro sąlygų, kai kurie žmonės vis tiek renkasi ne šiltą striukę ir uždarus batus, bet šlepetes ir plonus vasarinius drabužius, taip pat drąsiai maudosi vandens telkiniuose, stovyklauja, žvejoja, užsiima kitomis veiklomis, tad neretai sušlampa per lietų, sušąla ir taip padidina peršalimo riziką“, – vardija vaistininkė.
Ji priduria, vasarą net ir uždarose patalpose gali būti neįprastai vėsu, todėl kai kurie žmonės įsijungia šildytuvus, kas padidina temperatūrų skirtumų sukeliamas sveikatos rizikas. Kitais atvejais, kai lauke vyrauja didelis karštis, o patalpos stipriai atšaldomos oro kondicionieriumi, taip pat keliame sau pavojų susirgti. Anot vaistininkės, dar blogiau, jei iš kondicionieriaus pučianti vėsaus oro srovė yra nukreipta tiesiai į žmogų.
„Labai dažnai, kai lauke karšta, važiuojant automobiliu, nustatoma per žema mašinos salono temperatūra ir dar blogiau, kai vėjelį nukreipiame tiesiai į save. Naudojant kondicionierius, svarbu nepamiršti, kad saugiausias yra ne didesnis kaip 5 laipsnių temperatūrų skirtumas, pavyzdžiui, jei lauke +30 laipsnių šilumos, namuose, darbe ar mašinoje temperatūra turėtų atvėsti ne žemiau nei iki +25 laipsnių šilumos“, – sako vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė.
Kokių veiksmų imtis?
„Camelia“ vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė primena, kad pagrindiniai peršalimo simptomai yra gerklės skausmas ar kosulys, pakitęs balso tembras, galvos skausmas, karščiavimas, sloga ar užsikimšusi nosis, jėgų ir energijos trūkumas, raumenų skausmai. Peršalimo virusas plinta gana greitai, oro–lašeliniu būdu, todėl šalčiui sutrikdžius imuninę sistemą ir turint kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, jam čiaudint, kosint ar kitaip paleidžiant virusą į orą, galima lengvai užsikrėsti.
„Gydymas prasideda nuo labiausiai varginančių simptomų malšinimo – jei skauda gerklę ar kosėjama, svarbu išvengti galimų komplikacijų gerklėje ar plaučiuose, todėl reikia lengvinti kosulį ir slopinti gerklės skausmą. Tam tiks pastilės, ar purškiklis su islandine kerpena, medumi, medetkomis, šaltalankiais, kitais augaliniais aliejais.
Jaučiant raumenų, galvos skausmą ar karščiuojant, vertėtų rinktis ir kompleksinius vaistus, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar paracetamolio – karšti gėrimai ar vandenyje tirpios vaistų formos gali suveikti greičiau. Neretai tokie gėrimai būna papildomi imbieru, citrina ar vitaminu C, kuris taip pat padeda stiprinti organizmą“, – paaiškina vaistininkė.
Ji primena, kad vitaminas C atlieka esminį vaidmenį stiprinant imuninę sistemą: jis skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir aktyvina imunines ląsteles, todėl organizmas efektyviau kovoja su infekcijomis. Svarbu pabrėžti, kad vitaminas C pasižymi galingomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų, kurių apstu bene visur. Laimei, gausu šio vitamino turinčių vaisių ir daržovių, tokių kaip brokoliai, raudonoji paprika, apelsinai ir uogos.
Kaip išvengti nemalonios savijautos?
Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė įspėja, kad vasaros sezonu siekiant išvengti virusų ir peršalimo, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo aprangą – ji turėtų būti pritaikyta prie oro sąlygų, o ne prie laikotarpio kalendoriuje. Jei sušlampate dėl lietaus, drėgnus drabužius ir batus būtina pakeisti. Tinkamais drabužiais pasirūpinti reikėtų ir po maudynių, ypač jei vėjuota.
„Žinoma, svarbu ir elementari higiena – visada grįžus į namus būtina kruopščiai nusiplauti rankas su muilu. Kartu su savimi stovyklaujant ar išvykstant toliau nuo namų vertėtų turėti dezinfekcinių servetėlių ar purškiamą priemonę. Siekiant išvengti ligų, net ir vasarą svarbu užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą 7–8 val. nakties miegą, valdyti stresą ir pailsėti ne tik nuo mokslų, darbų, bet ir nuo šurmulio, gausybės veiklų“, – pataria vaistininkė.
Taip pat atkreipti dėmesį reikėtų į teisingą skysčių vartojimą – net jei lauke vyrauja karšta oro temperatūra, gėrimas neturėtų būti labai šaltas. Negana to, vaistininkė priduria, kad hidrataciją padės užtikrinti ir sezoninės daržovės bei vaisiai, kuriuose gausu antioksidantų bei kitų vitaminų. Jie padės stiprinti mūsų imuninę sistemą ir kovoti su peršalimo virusais.
