Liepos 31 d. Palangoje prasidėjo XVII-asis muzikos festivalis „Pasaulio balsai 2025“. Ilgametes tradicijas pajūryje puoselėjantis renginys parengė žanriškai įvairią, turiningą ir netikėtą muzikos programą. Iki rugpjūčio 30 d. Palangoje vyks reikšmingi profesionaliosios muzikos vakarai, kur susiburia žinomi atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio.
Šių metų programa „Saulės ir jūros sonata“ skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Jūros motyvas – vienas svarbiausių Čiurlionio kūryboje. Todėl ir festivalio programa alsuoja spalvomis, potėpiais, nuotaikomis – kiekvienas koncertas tampa vientisos meninės patirties dalimi.
Pirmosios savaitės – subtilių potėpių muzikiniai paveikslai
Šių metų festivalio programa plėtojama tarsi muzikos kūrinio dramaturgija. Pirmosios savaitės kviečia į kamerinės muzikos koncertus – tarsi potėpius didingo paveikslo eskize.
Liepos 31 d. Palangos bažnyčioje festivalį atidarė išraiškinga vargonų muzika – vargonininkas Virginijus Barkauskas (JAV) atliko fundamentalią programą, pristatydamas Lietuvoie niekada neskambėjusius kompozitorių Dieterich Buxtehude, Georg C. Baker, Charles-Marie Widor kūrinius
Rugpjūčio 5 d. Palangos gintaro muziejuje – koncertas „Skambantys peizažai: jausmų ir garsų kelionė“, kurio programoje skambės R. V. Williamso, H. Duparco, M. K. Čiurlionio, J. Indros ir Franz Leháro kūriniai. Šiam koncertui susibūrė atlikėjai, kuriems atviros pasaulio koncertų ir operos scenos. Sopranas Vera Talerko (Latvija / Norvegija) koncertuoja prestižiniuose Europos teatruose, o artimiausiu metu debiutuos Teatro La Fenice (Venecijoje), atlikdama La Famos vaidmenį S. Sciarrino operoje Venere e Adone. Grantas Šileikis – perspektyvus baritonas, šiuo metu studijuojan prestižinėje Diuseldorfo muzikos akademijoje. Atlikėjas pasižymi įspūdingu repertuaro diapazonu – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos.César Cañón (fortepijonas, Kolumbija) – Norvegijos nacionalinės operos korepetitorius ir dirigentas, taip pat kviečiamas dėstyti JAV ir Kolumbijos universitetuose.
Rugpjūčio 6 d. Palangos bažnyčioje – vieno žymiausių profesionalių styginių ansamblių Lietuvoje – Čiurlionio kvarteto – koncertas „ à Dieu”. Šis kolektyvas kamerinę muziką puoselėja nuo 1968-ųjų, o 1977 m. buvo garbingai pavadintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Per kelis dešimtmečius keitėsi kvarteto sudėtis, tačiau jis išliko išradingas, techniškai virtuoziškas ir pelnė aukščiausią šalies meninį įvertinimą – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, kuri 1990 m. pirmą kartą skirta būtent šiam ansambliui.
Festivalyje kvartetas pristatys programą „Sudiev“ (à Dieu) – kvietimą į dvasinę kelionę su Beethoveno padėkos Dievui, Pärto tylos, Tavenerio ir Čiurlionio maldos bei Golijovo mistinės pajautos motyvais. Čia susilieja amžinos idėjos, perteikiamos universalia muzikos kalba.
Tembrinės ir spalvinės kulminacijos link
Vidurinė festivalio dalis atsiskleis tembriniu sodrumu. Palangos kurhauze skambės ansambliai, pučiamieji instrumentai, unikalios aranžuotės ir Lietuvoje dar negirdėtos kūrinių premjeros.
Rugpjūčio 18 d. koncerte „Elegija trims“ pasirodys scenos meistrai – Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Milda Umbrusevičiūtė (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė). Tai retai girdimas kamerinis ansamblis, kuriame susilieja balso, fortepijono ir violončelės tembrai.
Ypatingas dėmesys skiriamas André Previno kūriniams, Lietuvoje skambėsiantiems pirmą kartą. Juose – subtili dramaturgija, išgryninta emocija ir Toni Morrison poezijos muzikalumas. Programą taip pat praturtins G. Fauré, K. Brundzaitės, M. K. Čiurlionio, N. Boulanger ir A. Piazzollos kūriniai.
Rugpjūčio 24-osios vakarą Palangos kurhauze vyksiantis koncertas „Muzika kaip tapyba: Čiurlionio įkvėpti” – padėka M. K. Čiurlioniui, menininkui, atvėrusiam garso ir spalvos vienybės grožį. Jo kūrybos dvasia įkvepia ir šiandien – muzika tampa drobe, kurioje iš tembrų ir stilių gimsta melodingi paveikslai. Programoje – žanrų ir epochų mozaika: nuo Clarke’o ir Vivaldi baroko iki šiuolaikinių kompozitorių, tokių kaip Jacob de Haan ar Kenneth Lowman, kūrinių, atskleidžiančių muzikos vizualumą. Kiekviena kompozicija – tarsi piešinys, leidžiantis girdėti spalvas ir matyti garsus. Scenoje – patyrę atlikėjai, kviečiantys į netikėtą skambesių kelionę: Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Robertas ir Laurynas Beinariai (obojus), Klaipėdos brass kvintetas (meno vadovas Sigitas Petrulis). Išskirtinis koncerto akcentas – specialiai šiai sudėčiai sukurtos aranžuotės, stebinančios netikėtais sąskambiais.
Kulminacijoje – didingos skambesio drobės
Paskutinė festivalio savaitė – tai subrandinta dramaturginė kulminacija. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks trys baigiamieji koncertai, apibendrinantys 2025-ųjų festivalio muzikinę kelionę.
Rugpjūčio 27 d. – vienas išskirtiniausių festivalio vakarų, koncertas „Atverta tyla”. Įspūdingoje bažnyčios akustikoje pasirodys pasaulinio garso eufonijos atlikėjai Steven Mead ir Misa Mead (JK), koncertuosiantys su Palangos orkestru, diriguojamu Vyganto Rekašiaus. Steven Mead – pripažintas eufonijos virtuozas, garsėjantis kaip solistas ir pedagogas. Misa Mead – jautraus tembro atlikėja, aktyviai koncertuojanti Europoje, Azijoje ir JAV. Palangos orkestras – profesionalus pučiamųjų kolektyvas su gilias tradicijas puoselėjančia kūryba.
Koncerto programa – tai šiuolaikinės muzikos įvairovė ir eufonijos tembro grožis: nuo švelnios lyrikos iki ritmingo dramatizmo.
Rugpjūčio 29 d. 19 val. Palangos bažnyčioje vyks sakralinės muzikos koncertas „Štai čia šviesa“, kurį pristatys vienas brandžiusių Lietuvos chorų – valstybinis choras „Vilnius“, meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas.
Choras „Vilnius“ – aukščiausio meninio lygio kolektyvas, garsėjantis kūrybine drąsa, stilistine įvairove ir jautriu santykiu su šiuolaikine bei sakraline muzika. Jam vadovaujantis Artūras Dambrauskas – patyręs dirigentas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, kuriantis išraiškingas ir emociškai gilias programas.
Koncerte skambės specialiai festivaliui parengta programa, kurios pagrindas – jaunojo kompozitoriaus ir choro nario Deivido Edo Kuktos kūrinys „Štai čia šviesa“. Ši kompozicija – visos programos ašis, simbolizuojanti šviesą, viltį ir vidinę ramybę.
XVII-ojo muzikos festivalio „Pasaulio balsai 2025“ programą rugpjūčio 30 d. užbaigs koncertas „Agnus Dei“, kurio programą atliks solistas Roman Reznik (fagotas, Ukraina/Švedija) ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „ Polifonija“, diriguojant Linui Balandžiui.
Koncerto kulminacija – Lietuvoje pirmą kartą atliekamas Egilio Hovlando sakralinis opusas „Agnus Dei“ mišriam chorui ir fagotui. Šis kūrinys – retai skambanti, meditatyvi partitūra, pasižyminti tembrine dermės įvairove, vidine šviesa ir dvasingumu.
Norvegų kompozitorius Egil Hovland (1924–2013) – viena ryškiausių XX a. Skandinavijos sakralinės muzikos asmenybių, derinusi tradicinę harmoniją su modernia raiška.
Roman Reznik – universalus fagotininkas ir dirigentas, aktyviai dalyvaujantis šiuolaikinės muzikos bei tarpdisciplininiuose projektuose Europoje. Choras „Polifonija“ – vienas seniausių ir profesionaliausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Dirigento Lino Balandžio interpretacijos išsiskiria subtilumu, emocine gelme ir skambesio kultūra..
XVII muzikos festivalis „Pasaulio balsai 2025“ – tai ne tik koncertai. Festivalio organizatorė, viešoji įstaiga „Cantus firmus“, nuosekliai puoselėja iškilių muzikinių programų tradiciją pajūryje ir buria ištikimą, muzikai atvirą klausytojų ratą. Pasak festivalio meno vadovės, profesorės Astos Krikščiūnaitės „šis festivalis gimsta iš bendrystės – tarp kūrėjų, atlikėjų ir klausytojų, kuriuos vienija tikėjimas muzikos galia jungti pasaulius“.
Palangos bažnyčioje vyksiantys koncertai – atviri visiems ir nemokami
