Rugsėjo vidurys – svarbus momentas finansų sektoriui. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba rugsėjo 11 d. susirinks į pinigų politikos posėdį, kurio metu spręs, ar mažinti bazinę palūkanų normą, ar išlaikyti dabartinį 2 proc. lygį. Šis klausimas šiuo metu kelia daug diskusijų finansų rinkose, ypač Baltijos šalyse, kur paskolų palūkanos glaudžiai susijusios su EURIBOR pokyčiais.
Liepos pabaigoje ECB nutraukė palūkanų mažinimo ciklą ir paliko bazinę palūkanų normą 2 proc. lygyje. „Citadele“ banko vertinimu, rugsėjo posėdyje ECB vėl nuspręs nekeisti palūkanų.
Toks sprendimas būtų logiškas, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad dabartinis palūkanų lygis jau pasiekė vadinamąjį neutralų tašką. Tai reiškia, kad palūkanos yra pakankamai žemos, kad skatintų paskolų paklausą, tačiau kartu pakankamai aukštos, kad neprovokuotų infliacijos augimo. ECB, kaip ir kiti centriniai bankai, veikia inertiškai – pasiekus neutralų lygį, dažnai pasirenkama stebėti situaciją, o ne skubėti keisti politiką.
Antra priežastis, kodėl ECB gali nekeisti bazinių palūkanų, – naujausi ekonominiai duomenys, kurie nerodo reikšmingo tarifų poveikio euro zonos ekonomikai ir būtinybės imtis papildomų veiksmų. Nors JAV tarifai ES importui įsigaliojo rugpjūtį, verslo apklausos rodo, kad po poros metų trukusio nuosmukio Vokietijos pramonė pradėjo rodyti augimo požymius.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad tarifų poveikis euro zonos ekonomikai kol kas nėra toks stiprus, kad reikalautų skubių ECB veiksmų. Todėl centrinis bankas gali kelis mėnesius luktelėti, kad įvertintų, kaip šie pokyčiai paveiks verslo aplinką artimiausiais mėnesiais.
Trečia, infliacijos rodikliai taip pat neleidžia tikėtis tolesnio palūkanų mažinimo. Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje paspartėjo iki 2,1 proc., o paslaugų sektoriaus infliacija išliko aukšta – 3,1 proc. Tokie rodikliai rodo, kad infliacija dar nėra visiškai suvaldyta, todėl palūkanų mažinimas šiuo metu galėtų būti netgi žalingas.
ECB komunikacija taip pat rodo atsargų požiūrį. Valdančiosios tarybos narių pasisakymai pastaruoju metu buvo aštresni, kai kurie net įspėjo apie galimas rizikas, susijusias su JAV tarifais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad rugsėjį ECB laikysis konservatyvios pozicijos ir palūkanų nekeis.
Be kita ko, rinkos lūkesčiai šiuo metu patvirtina stabilumo scenarijų. Naujausios „Chatham Financial“ prognozės rodo, kad 3 mėnesių EURIBOR gali nukristi iki 1,9 proc., tačiau tai greičiausiai bus žemiausias taškas. Rinkos dalyviai nesitiki reikšmingo palūkanų mažėjimo, o tai dar kartą patvirtina, kad ECB sprendimas rugsėjį greičiausiai bus išlaikyti esamą palūkanų lygį.
Taigi akivaizdu, kad rugsėjį ECB, tikėtina, nuspręs bazinių palūkanų nekeisti. Tai reiškia, kad gyventojai ir verslai galės planuoti finansinius įsipareigojimus be staigių šuolių.
Vis dėlto išlieka tikimybė, kad metų pabaigoje galėtų įvykti dar vienas palūkanų mažinimas. Tai priklausys nuo to, ar ekonominiai duomenys rodys aiškų euro zonos ekonomikos silpnėjimą ir infliacijos sulėtėjimą.
