Su Klaipėdos rajono moksleiviais komunikavę Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai – doc. dr. Aušra Pocienė ir doc. dr. Mindaugas Lankauskas – pristatė parengtą ataskaitą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir motyvus tarp mokinių. Studija atskleidė, kad didžioji dalis Klaipėdos rajono moksleivių nėra vartoję nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia – jaunimo aplinkoje išlieka rizikos veiksniai, kurių prevencija neįmanoma be šeimos įsitraukimo.
„Išties darome nemažai dalykų, galinčių mažinti narkotinių medžiagų vartojimo mastą tarp vaikų. Tėvams ir mokytojams organizuojamos specialios paskaitos, sukurtas algoritmas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ugdymo įstaigose, taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, specialias veiklas vykdo Visuomenės sveikatos biuras. Gargždų „Kranto“ progimnazijoje įgyvendinamas bandomasis projektas, čia įrengti dūmų detektoriai, kameros, o neaiškių asmenų patekimas į mokyklos teritoriją kontroliuojamas tvora. Ir kitų mokyklų teritorijos stebimos vaizdo kameromis, vykdomi atsitiktiniai mokinių daiktų patikrinimai. Vieni pirmųjų šalyje pradėjome socialinę kampaniją „Be rūko“, kuria siekiame atkreipti ne tik paauglių, bet ir tėvų dėmesį į elektroninių cigarečių keliamus pavojus“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Labiausiai paplitę – alkoholis ir tabako gaminiai
Tyrimas buvo vykdomas nuo pernai metų gruodžio iki šių metų liepos mėnesio, o jame dalyvavo daugiau nei 1600 dvylikos−devyniolikos metų amžiaus mokinių iš 12 rajono mokyklų.
Tyrimo duomenimis, daugiau kaip 90 proc. moksleivių niekada nevartojo nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų. Vis dėlto tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai tarp mokinių pabandomos medžiagos yra „snusas“ (kramtomas tabakas), vaistai, vartojami be gydytojo paskyrimo, ir kanapės. Bent kartą jų pabandė nuo 9 iki 15 proc. apklaustųjų.
Alkoholis ir tabako gaminiai išlieka labiausiai paplitę – juos bent kartą gyvenime vartojo beveik pusė mokinių. Tuo tarpu ypač pavojingų narkotikų (kokaino, ketamino, sintetinių kanapių ir amfetamino) vartojimas labai minimalus ir kai kuriais atvejais net nulinis. Tuo Klaipėdos rajonas skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų, kur ypač dideles priklausomybes ir žalą sveikatai keliantys narkotikai vartojami kur kas daugiau.
Kontrolės mokyklose – užtenka
Ataskaitoje pabrėžiama, kad jaunimas supranta narkotikų žalą sveikatai, tačiau alkoholio ir tabako vartojimas jiems atrodo mažiau pavojingas.
Jaunuolių didesnė tolerancija alkoholio vartojimui ir rūkymui pasireiškia ir tuo, kad suaugusiųjų rūkymą ir alkoholio vartojimą jie vertina atlaidžiau: kaip neigiamą, bet ne itin blogą dalyką. Pasak mokslininkų, galima daryti prielaidą, kad didesnė tolerancija gali būti dėl to, kad jaunuoliai su rūkymu ar alkoholio vartojimu savo artimoje aplinkoje susiduria gerokai dažniau nei su nelegalių medžiagų vartojimu.
Įdomu tai, kad dauguma jaunuolių jaustų gėdą, jei apie jų vartojimą sužinotų tėvai ar mokytojai, nors trečdalis pripažįsta, kad narkotikų įsigyti būtų nesunku.
Tyrimas atskleidė, kad psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai gaunamos ne mokyklos aplinkoje. Galimai taip yra todėl, kad mokyklos kontroliuoja savo teritorijas.
Kanapės ir „snusas“ dažniausiai perkami iš draugų ar platintojų, tuo tarpu vaistai dažniausiai paimami namuose, kartais net su šeimos narių žinia. Tai rodo, kad labai svarbus vaidmuo prevencijoje tenka tėvams, o ne vien mokykloms.
Bėga nuo įtampos ir blogų emocijų
Nors dauguma moksleivių mokyklose jaučiasi gerai ir yra prisirišę prie savo bendruomenės, jie ne visada ryžtasi kreiptis pagalbos į psichologus ar socialinius pedagogus. Labiausiai pasitikima klasės auklėtojais. Tyrėjai akcentuoja, jog svarbu užtikrinti konfidencialumą ir stiprinti vaikų pasitikėjimą specialistais, kad jie žinotų, jog problemos bus laikomos paslaptyje, užtikrinant konfidencialumą.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dažniau siejamas su prastesniais akademiniais pasiekimais. Moksleiviai dažnai nurodo, kad vartoja norėdami įveikti nerimą, įtampą ar pabėgti nuo realybės. Tad susidaro uždaras ratas: prastai besimokantys jaučia spaudimą iš mokytojų, kartais iš tėvų. Šis nerimas gali pastūmėti link medžiagų vartojimo, nes pagrindinė moksleivių įvardijama priežastis, kodėl vartojamos medžiagos, yra jų poveikis padėti įveikti blogas emocijas.
Ataskaita leis planuoti tikslingas prevencines priemones
Ataskaitoje pabrėžta, kad tėvai turi didelę įtaką jaunuolių pasirinkimams – kuo daugiau jie domisi vaikų kasdienybe, tuo mažesnė tikimybė, kad šie vartos narkotines medžiagas. Tėvo ir mamos (globėjo ar globėjos) vaidmuo yra ypač reikšmingas, kai jaunuoliai susiduria su sunkumais gyvenime, todėl labai svarbu, kad jų santykiai būtų grįsti atvirumu ir pasitikėjimu. Labai svarbu, kad šeimoje jaunuolis pirmiausiai sulauktų pagalbos, o ne tik draudimus ir griežtą kontrolę bei spaudimą dėl mokymosi rezultatų. Pernelyg didelė (negatyvi) kontrolė ir spaudimas gali paskatinti moksleivius vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Ekspertų teigimu, dreifavimas link psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prasideda tuomet, kai jaunuolis neturi nei vieno patikimo suaugusio asmens, į kurį galėtų kreiptis.
Be to, nustatyta, kad dauguma mokinių laisvalaikį leidžia pasyviai – internete ar prie ekranų. Sporto, meno ar savanoriškomis veiklomis užsiima nedidelė dalis, todėl rekomenduojama sudaryti daugiau galimybių jaunimui užsiimti turiningomis veiklomis.
Mokslininkai ragina į psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją aktyviau įtraukti šeimas, stiprinti pasitikėjimą mokyklų specialistais bei užtikrinti, kad apie narkotikus būtų kalbama atvirai, nenutylint ir malonių patirčių, kurios gali klaidinti jaunimą.
Tyrimas rodo, kad Klaipėdos rajono jaunimas nėra linkęs masiškai vartoti narkotikų, tačiau riziką kelia alkoholio ir tabako toleravimas, vaistų prieinamumas namuose, pervargimas ir prasmingo laisvalaikio stoka. Prevencijos sėkmė priklausys nuo bendrų šeimos, mokyklos ir savivaldybės pastangų.
Ataskaitos išvados bus pagrindas Klaipėdos rajono savivaldybei ir mokykloms, planuojant prevencines priemones bei jaunimo užimtumo programas.
