Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) ragina visus bulvių augintojus labai atidžiai stebėti pasėlius ir atsakingai rinktis, kokias ir iš kur bulvių sėklas įsivežti, nes kaimyninėje Lenkijoje, Opolės vaivadijoje, pastebėta labai pavojinga bulvių liga – rudasis puvinys.
Mūsų šalyje šios ligos židinių dar nerasta, bet neatmetama galimybė, jog užkrėstų sėklinių bulvių galėjo patekti. Juk ne paslaptis, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta neoficiali prekyba jomis. Jeigu ši liga pasirodytų mūsų šalyje, ūkininkai prarastų galimybę užkrėstą derlių realizuoti ir ilgą laiką užkrėstame plote bulvių auginti negalėtų iš viso, tad neišvengtų didelių finansinių nuostolių.
Kokia tai liga, kaip ji plinta, į ką bulvių augintojams reikėtų kreipti didesnį dėmesį, komentuoja VAT laikinai einanti Fitosanitarijos skyriaus vedėjos pareigas Rasa ŽITKUVIENĖ.
– Ši bakterinė bulvių liga padaro didelių nuostolių augintojams. Gali žūti net 90 proc. derliaus. Karštu ir drėgnu oru liga per porą dienų gali sunaikinti visus bulvienojus. Užkrečiama dirva, vandens telkiniai.
Kokie ligos požymiai? Užsikrėtęs augalas pradeda vysti. Pirmiausia vysta vienas ar keli jauniausi viršūniniai lapeliai. Lapai įgyja žalsvai blyškią spalvą, kuri vėliau virsta bronzine, ruduoja. Lapai raukšlėjasi, suglemba ir žūva, bet nenukrinta. Virš dirvos paviršiaus apie 2,5 cm esančioje stiebo dalyje galima pastebėti rudų dryželių. Skersiniame stiebo pjūvyje iš parudavusių vandens indų sunkiasi pilka gleivėta bakterijų masė.
Bulvių stiebagumbius perpjovus skersai, matomi ligos simptomai – parudavę vandens indai, iš kurių po kelių minučių pasirodo pieniški gleivėti lašeliai. Jei infekcija labai išplitusi, bakterijų masė per stiebagumbio „akutes“ gali skverbtis į išorę. Prie gličios masės prilimpa dirvožemio dalelės, todėl nupurčius žemes stiebagumbis atrodo nusėtas tamsių, nešvarių „verkiančių akučių“.
Pagrindiniai infekcijos plitimo šaltiniai yra užkrėsta bulvių sėkla, užkrėstas vanduo, žemės ūkio inventorius, bulvinių šeimos piktžolės, augalų liekanos. Per žiemą bakterijos gali išgyventi dirvoje, likusiose lauke bulvėse, sandėliuojamuose gumbuose ar minėtose piktžolėse. Bakterijos išgyvena vandens telkinių pakrantėse augančių karklavijų šaknyse, o vandens temperatūrai pakilus iki +15 ºC, pasklinda vandenyje. Užkrėstu vandeniu laistant ar išpurškiant augalų apsaugos produktus užkrečiami bulvių pasėliai.
Kenksmingojo organizmo augalai šeimininkai – bulvinių šeimos augalai: bulvės, pomidorai, baklažanai ir kiti; laukiniai augalai – karklavijai; kai kurie ne bulvinių šeimos augalai: didžiosios dilgėlės, vandeninės mėtos, pelargonijos.
Kad apsaugotume laukus nuo bulvių rudojo puvinio užkrato, turime sodinti tik sertifikuotus sėklinius gumbus. Visos parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės yra paženklintos etiketėmis-augalo pasais.
Norint įsitikinti, ar turima savo ūkio bulvių sėkla sveika, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sodinimo reikia kreiptis į VAT dėl ūkinės sėklos patikrinimo. Šio rūpesčio išvengtume sodindami sertifikuotą sėklą.
Nerekomenduojama naudoti iš kito ūkio skolintos ar nuomotos technikos. O jeigu to išvengti nepavyksta, būtina kaskart prieš naudojimą kruopščiai ją valyti ir dezinfekuoti.
Kol Lietuvoje bulvių rudąjį puvinį sukelianti bakterija nėra aptikta, paviršinius vandens telkinius (upes, ežerus), nutekamuosius vandenis iš bulvių perdirbimo, plovimo ir kitų įmonių VAT tikrina pasirinktinai.
Aptikus šią bakteriją paviršinio vandens telkiniuose, užkrėstų telkinių vandeniu bulvių pasėlius laistyti ir naudoti vandenį augalų apsaugos produktams išpurkšti būtų draudžiama.
Liga pavojinga, nes kenksminguoju organizmu gali būti užkrėstos ne tik mažuose ūkiuose auginamos bulvės ar kiti bulvinių šeimos augalai, tačiau didesnė rizika būtų modernesniems ūkiams, kurie tiems augalams laistyti naudoja paviršinį įvairių vandens telkinių vandenį. Aptikus minėtos ligos židinį, fitosanitarijos priemonės būtų taikomos tiek užkrėstame, tiek ir kituose ūkiuose, kurie galėjo naudoti tą patį vandens šaltinį net ir savoms reikmėms augintiems rudojo puvinio augalams šeimininkams.
Rudojo puvinio bakterijos, patekusios į vandens telkinius, kurių pakrantėse auga karklavijai, peržiemoja bei pasidaugina šiuose augaluose ir bakterijų kiekis vandenyje tik didėja. Taigi siekiant kontroliuoti rudąjį puvinį reikia ne tik užtikrinti fitosanitarinių priemonių taikymą ūkyje ir su vandens telkiniu besiribojančiuose ūkiuose, bet ir naikinti natūraliai augančius karklavijus.
Pastebėjus įtartinų minėtos ligos požymių, būtina nedelsiant pranešti VAT regioniniam skyriui! VAT Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje (skyriuje) atliekami tyrimai, kuriais nustatoma, ar bulvės yra užkrėstos (neužkrėstos) bulvių rudąjį puvinį sukeliančia bakterija.
Parengė „ŪP“ korespondentė
Elena RINKEVIČIENĖ
