Tarptautiniuose oro uostuose kroviniams, keleivių bagažui ir įvairioms pašto siuntoms patikrinti naudojami bagažo saugumo kontrolės prietaisai – introskopai, kurių skleidžiamais rentgeno spinduliais peršviečiami tikrinami daiktai, todėl tikrinamuose daiktuose galima aptikti įvairias pavojingas medžiagas ar draudžiamus daiktus.
Kai kuriuose kituose valstybės sienos perėjimo punktuose naudojama dar rimtesnė rentgeno įranga, leidžianti peršviesti stambiagabaritinius konteinerius, sunkvežimius ar net traukinius. Ar tokia patikra yra saugi keleiviams, jų daiktams, sunkvežimių vairuotojams ir lokomotyvų mašinistams?
Ar lagaminas ir jame esantys daiktai spinduliuoja?
Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) specialistai pasakoja, kad dalis žmonių, sužinoję, jog koks nors jų daiktas buvo peršviestas rentgeno spinduliuote, rašo ar skambina į centrą, skųsdamiesi, kad peršviestame daikte išliko spinduliuotė.
Tai dažnas bagažo patikros oro uoste ar sunkvežimio patikros muitinės punkte „šalutinis poveikis“. Skambučių netrūksta, o kai kurie piliečiai įsiaudrinę teigia, kad po sunkvežimio patikros net užuodžia spinduliuotės kvapą.
„Dalis rentgeno spinduliuotės praeina kiaurai, dalis yra absorbuojama arba išsklaidoma. Net jeigu ir absorbuojama, tai yra tik energija ir ji virsta šiluma ar kita energijos rūšimi. Dėl to, kad oro uoste mūsų lagaminas peršviečiamas rentgenu, jame esantys daiktai netampa radioaktyvūs ir jokios spinduliuotės jame nelieka.
Rentgeno spinduliais apšvitintas žmogus jonizuojančiosios spinduliuotės taip pat nespinduliuoja ir nėra pavojingas kitiems.
Du automobilių skenavimo muitinėje būdai
Siekdama kontrabandos užkardymo, taip pat šalies nacionalinio saugumo interesų Lietuvos Respublikos muitinė yra įdiegusi keletą skirtingos modifikacijos rentgeno kontrolės sistemų. Vienos jų skirtos lengvosioms ir sunkiosioms transporto priemonėms, kitos – traukinių sąstatams skenuoti.
Kadangi Muitinės veikloje rentgeno kontrolės sistemos naudojamos vis dažniau (dėl didelio jų efektyvumo ateityje planuojama diegti dar daugiau tokių sistemų), gyventojams bei įmonėms, užsiimančioms krovinių ar keleivių pervežimu, kyla klausimų dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai, taip pat poveikio gabenamiems kroviniams, ypač kai toks kontrolės metodas taikomas dažnai.
Nelegalių krovinių ir žmonių kontrolės poreikis vis auga, todėl panašios mobiliosios ar stacionarios rentgeno kontrolės sistemos naudojamos visame pasaulyje įvairių dydžių ir paskirties krovininiams automobiliams, traukinių vagonams, jūriniams konteineriams ir t. t. peršviesti.
Sistemos kuriamos taip, kad būtų saugios žmonėms ir aplinkai, todėl, vertinant jų poveikį, būtina pabrėžti, kad nei gabenamiems kroviniams, nei žmonių sveikatai rentgeno kontrolės sistemos jokio apčiuopiamo poveikio nedaro.
Rentgeno kontrolės sistemomis krovinius ar transporto priemones galima tikrinti tiek kartų, kiek reikia, kad būtų pasiektas tokios kontrolės tikslas, kadangi nei krovinys, nei transporto priemonėje esantys daiktai, nei pati transporto priemonė po šios patikros netampa radioaktyvūs.
Žmonių apšvita jonizuojančiąja spinduliuote naudojant rentgeno kontrolės sistemas eliminuojama prieš skenavimo procedūros pradžią išlaipinus transporto priemonių vairuotojus ir keleivius arba minimizuojama pritaikius įvairias technines priemones tais atvejais, kai išlipti negalima arba nebūtina.
Lietuvos Respublikos muitinėje krovininių ir kitų mašinų patikrai naudojamos dviejų tipų rentgeno kontrolės sistemos:
Sistemos, rentgeno spinduliuote peršviečiančios visą transporto priemonę. Tokiomis sistemomis tikrinamos ne tik krovininės, bet ir lengvosios transporto priemonės. Šiuo atveju vairuotojui ir keleiviams privaloma palikti transporto priemonę.
Sistemos, rentgeno spinduliuote peršviečiančios dalį transporto priemonės. Tokios sistemos naudojamos tik krovininiam transportui tikrinti, sistema skenuoja tik krovininę dalį, o ne kabiną, tad vairuotojas gali likti automobilyje, jis nebus švitinamas tiesiogine jonizuojančiąja spinduliuote. Didžiausia galima vairuotojo apšvita tokios krovinio patikros metu neviršija 0,01 µSv.
Kasdien žmogų veikiančios gamtinės spinduliuotės dozės galia (natūralus gamtinis fonas) kur kas didesnė – 0,1–0,2 µSv/h. Pagal Europos Sąjungos direktyvos nuostatą ir ją atitinkančią Lietuvos higienos normą nustatyta leistina metinė 1 mSv (milisiverto) apšvitos dozė žmonėms, kurių darbinė veikla nėra susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, gali būti sukaupta tik keletą tūkstančių kartų dalyvaujant krovinio patikroje.
Taigi net ir tie krovinių vežėjai, kuriems tenka daug kartų per mėnesį dalyvauti muitinėje krovinius tikrinant rentgeno kontrolės sistema, gali būti visiškai ramūs dėl jos poveikio sveikatai.
Analogiškos saugumo priemonės įdiegtos ir peršviečiant traukinių sąstatus – lokomotyvas bei vagonai, kuriuose deklaruotas žmonių buvimas, eliminuojami iš skenavimo sekos, todėl tiesioginės jonizuojančiosios spinduliuotės srautas niekada nenukreipiamas į žmones.
Patikra oro uoste
Prieš patenkant į oro uosto išvykimo salę, tenka pereiti oro uosto saugumo patikros postą. Mes patys pereiname metalo patikros vartus, kurie signalizuoja, jei kišenėse yra metalo, mūsų rankinis bagažas „važiuoja“ pro rentgeno aparatą ir oro uosto saugumo patikros pareigūnas gerai mato, kas yra lagamino viduje. Rentgenu peršviečiamas ir registruotas bagažas, keliaujantis į lėktuvo bagažo skyrių.
Pastaraisiais metais kai kuriuose pasaulio oro uostuose standartiniai oro uostų varteliai papildomi naujomis technologijomis, pvz., kūno skeneriais, kuriais galima aptikti sprogmenis ar grėsmę keliančius nemetalinius daiktus, paslėptus ant žmogaus kūno.
Jei kūno skeneris veikia jonizuojančiosios spinduliuotės pagrindu (kai kurie gamintojai siūlo technologinius sprendimus, veikiančius milimetrinių radiobangų principu), tokios procedūros metu keleiviai patiria nedidelę apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote, todėl prieš procedūrą paprastai kreipiamasi į keleivį dėl sutikimo.
Keleivis turi galimybę skenavimo atsisakyti ir pasirinkti kitą patikros metodą. Žinoma, skenavimo procedūros detalės priklauso nuo konkrečioje šalyje nustatytos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje šios technologijos nenaudojamos.
