LKL, kurią remia „Betsson“, reguliariajame sezone įveikus ketvirtadalį distancijos, Klaipėdos „Neptūno“ laivą ėmė talžyti įvairios negandos, kaip reikiant išretinusios Gedimino Petrausko auklėtinių gretas.
Praėjusią savaitę klubą dėl skirtingų priežasčių paliko du legionieriai – Jordanas Tuckeris bei Jamesas Karnikas. Ši savaitė atnešė dar skausmingesnes netektis: pirmadienį treniruotėje klubo sąnario traumą patyrė ekipą ant savo pečių traukiantis Arnas Velička, o jau antradienį Europos taurės mače su Jeruzalės „Hapoel“ kelio trauma iš rikiuotės eliminavo komandos kapitoną Martyną Pacevičių. Išsamesni tyrimai galiausiai parodė, jog labiausiai patobulėjęs praėjusio sezono krepšininkas šiame sezone ant parketo greičiausiai nebeišbėgs.
Sudėjus šių keturių žaidėjų fiksuotus vidurkius LKL, kurią remia „Betsson“, pirmenybėse, „Neptūnas“ prarado net 30,9 taško, 13,3 atkovoto kamuolio, 9 rezultatyvius perdavimus ir 37,9 naudingumo balo.
Nepaisant to, trečia-ketvirta vietomis su Panevėžio „Lietkabeliu“ besidalinantys Klaipėdos atstovai savo arsenale vis dar turi galingų ginklų, galinčių prabilti bet kada. Stabiliausiai tą daro Rihardas Lomažas ir Donatas Tarolis.
Po šešerių metų pertraukos į tėvynę sugrįžęs 31-erių puolėjas fiksuoja geriausius karjeros skaičius. Jis per kiek daugiau nei 26 minutes vidutiniškai renka 16 taškų (66 proc. dvit.), 5,3 atkovoto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei 19,9 naudingumo balo. Pagal rezultatyvumą ir efektyvumą visoje lygoje D. Tarolis rikiuojasi penktas. Tarp lietuvių – atitinkamai pirmas ir trečias.
Patikimas G. Petrausko karys bendraudamas su LKL.lt nesiskundė susiklosčiusia padėtimi ir žadėjo atiduoti visas jėgas kompensuodamas atsivėrusias skyles sudėtyje. Nepaisant to, jis pripažino, jog komandai labai pravers artėjanti rinktinių pertrauka, prasidėsianti lapkričio 24-ąją. Tačiau iki tol klaipėdiečių vietiniame fronte dar laukia du mačai.
Šeštadienio vakarą „Neptūnas“ antrojo rato kovas pradės su tuo pačiu oponentu, kurį sutiko pirmojo rato pabaigoje. Tai – Utenos „Juventus“ krepšininkai, sieksiantys revanšo už uostamiestyje sugertą nesėkmę vos prieš savaitę (72:85).
Šįkart Utenoje vyksiantį susitikimą šeštadienį nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“. Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su „Neptūno“ lyderiu D. Taroliu.
– Donatai, dabartinėse aktualijose apie jūsų komandą dominuoja netekčių naratyvas – dėl skirtingų priežasčių klubą paliko J. Karnikas ir J. Tuckeris, greičiausiai visam sezonui dėl traumos netekote M. Pacevičiaus, o ir A. Veličkos situacija dar nėra aiški. Kaip sekasi treniruotis be tiek žmonių?
– Jaučiame tų žaidėjų iškritimą. Jie ne vietoje ir ne laiku, bet nieko nepadarysi. Toks yra tas krepšinis. Bandome tiesiog treniruotis, bet nelabai žaidžiame penki prieš penkis. Dabar tiesiog bandome kažkiek individualiai pasiruošti rungtynėms. Šitas laikas turi praeiti, turime išgyventi ir nepasiduoti.
– Martyno praradimas tikriausiai pasijus ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų, kadangi jis yra komandos kapitonas.
– Tikrai trūks Martyno. Jis mums labai padėdavo – gynyboje labai gerai stovėdavo ir puolime duodavo energijos. Čia yra didžiulė netektis. Be to, jis kapitonas ir tą savo žodį turi rūbinėje, visi klauso jo. Taip kad čia yra tikrai didžiulė netektis mums, bet turėsime išgyventi ir be jo. Turės kiti žaidėjai pasitempti. Lauksime žinių, nes komanda turėtų paimti kitus žaidėjus ir į Karniko, ir į Martyno vietą, nes jis turbūt iškrito iki sezono galo. Lauksime pastiprinimo.
– Netekus centrų, kurių rotacijoje liko tik nedaug žaidžiantis Matas Mačijauskas, ar esi pasiruošęs dažniau žaisti „penktu“ numeriu ir gauti dar didesnį krūvį?
– Tiesiog darysiu viską, ko prašys manęs treneris. Čia jau nepasirinksi – ar žaisti „ketvirtoje“ pozicijoje, ar „penktoje“. Kur manęs reikės, ten ir bandysiu žaisti. Bandysiu padėti kaip įmanoma daugiau. Būdavo ir taip, kad sezono metu tiek aš, tiek Zane’as žaisdavome „penktoje“ pozicijoje, net kai buvome pilnos rotacijos, tad kažkokios naujienos čia nebus. Bet taip, dabar mums su Zane’u teks labiau pasistumdyti ir pasidaužyti po krepšiais.
– Artimiausiu metu iš „Neptūno“ turbūt galima tikėtis daug small-ball krepšinio (žaidimo žemesniu penketu – aut.)?
– Taip. Bet iš kitos pusės, gal mums taip ir geriau – mes labiau galėsime išplėsti aikštelę su Zane’u. Manau, kad kažkaip susitvarkysime, išgyvensime šį laikotarpį.
– Atrodė, kad pastaruoju metu jūsų komandos forma kilo į viršų, ypač pozityvi buvo atkarpa Europos taurėje. Kiek skaudu tokius smūgius sugerti būtent šiuo metu?
– Taip, tikrai skaudu. Bet kokiai komandai yra skaudu, kai iš 12 žaidėjų liekame aštuoniese ar devyniese. Tikrai yra skaudu, bet toks yra krepšinis, tokia yra krepšininkų dalia. Nepasirinksi, kada gausi traumas, kada negausi. Gyvensime toliau ir bandysime išgyventi šį laikotarpį, lauksime pastiprinimo.
– Ar jau laukiate FIBA „lango“, kaip savotiško išsigelbėjimo ir galimybės persigrupuoti, atsigauti bei galbūt įvesti naujus žmones, kurių klubas veikiausiai jau ieško?
– Tikrai taip. Ta FIBA pertraukėlė tikrai išeis į naudą, bet iki jos dar liko sužaisti dvejas labai svarbias rungtynes. Išvykoje su „Juventus“ tikrai nebus lengva. Žaidėme praeitą savaitgalį su jais, jie bus mus išanalizavę ir žinos, kad mūsų trumpesnis suolas. Dabar jie bandys savo stiprybes išnaudoti prieš mus. O vėliau žaisime su „Aris“, kurie Europos taurėje žengia šalia mūsų, tai irgi svarbios rungtynės. Taip kad ne vietoje ir ne laiku šitas dalykas atsitiko. Bet viską darysime, atiduosime visas jėgas, kad pasiektume šias dvi pergales.
– LKL, kurią remia „Betsson“, pasibaigus pirmajam ratui, „Neptūnas“ dalinasi trečia-ketvirta vietomis su „Lietkabeliu“. Tokioje pozicijoje klaipėdiečiai pastaruoju metu būdavo retai, tačiau šiemet lūkesčiai jau kiti. Ar jau spėjai pajausti, kad „Neptūnui“ tai yra sugrįžimo į aukštumas sezonas?
– Žemesni rezultatai tikrai netenkina. Iškart sakiau, kai pasirašiau kontraktą su „Neptūnu“, kad turim būti mažiausiai ketverte ir apie buvimą žemiau net negali būti jokių kalbų. Patys tą suprantame ir viską darysime, kad būtume čia. Esame trečioje-ketvirtoje vietoje, dalinamės su Panevėžiu, bet žinome, kad tikrai galime žaisti geriau ir tikimės, kad pagerės mūsų žaidimas sezonui einant, kai prisijungs nauji žaidėjai. Tik tikėkimės, kad jie greitai įsivažiuos, greitai pagaus, ko nori mūsų treneriai. Mūsų tikslas yra Top-4, o gal net ir aukščiau.
– Kol kas vietiniame fronte pergales seka pralaimėjimai, o pralaimėjimus – pergalės. Ko labiausiai trūksta iki stabilumo, ką akcentuoja treneris?
– Gal visiems ir taip aišku, kad esame daugiau puolimo komanda negu gynybos, nes tikrai metame nemažai taškų ir žaidimas yra greitas. Puolime gana greitai visi žaidėjai pagavo, ko iš mūsų prašo treneriai, kaip išpildyti derinius, koks greitis turi būti puolime. Bet gynyboje kažkaip stringame, nes praleidžiame daug taškų. To mums dabar labiausiai trūksta – gynybos, gynybinės komunikacijos, koncentracijos. Su tuo pasiektume geresnį žaidimo lygį ir kiltume aukščiau kaip komanda.
– Tau šis sezonas statistine prasme puikus – patenki į čempionate geriausiųjų penketą tiek pagal pelnomus taškus, tiek pagal naudingumą. Ar tikėjaisi, kad sugrįžimas ir įsiliejimas vyks taip sklandžiai?
– Negaliu pasakyti, kad save nustebinau, nes ruošiuosi kiekvieną vasarą ir ruošiuosi taip, kad atiduodu visą širdį tiek tuomet, tiek sezone. Man nėra kažkoks šokas, kad taip prasidėjo sezonas. Dabar tik reikia išlaikyti tą tempą ir kad tų duobelių būtų kuo mažiau, o kreivė tik kiltų į viršų. Ne tik man pačiam – noriu, kad ir komandai taip sektųsi.
– Ar toks sezono startas tau pačiam kelia lūkesčius gauti kvietimą į Lietuvos rinktinę artėjančiame „lange“?
– Būtų tikrai malonu sulaukti kvietimo. Nežinau, kaip bus. Negaliu nieko pasakyti, bet tikiuosi sulaukti kvietimo. Labai norėčiau vėl užsivilkti rinktinės marškinėlius ir tiesiog padėti rinktinei iškovoti kelialapį į kitą čempionatą.
– Pats į LKL, kurią remia „Betsson“, sugrįžai po ilgo laiko, nuo tada nepasikeitė turbūt tik tai, kad „Lietkabelį“ vis dar treniruoja Nenadas Čanakas. Kokią radai lygą po ilgo etapo Rumunijoje, Turkijoje ir Juodkalnijoje?
– Net sunku prisiminti, kaip buvo prieš šešis metus, kai dar žaidžiau. Lygis vis tiek turbūt panašus –nei pablogėjo, nei pagerėjo. Manau, kad daugmaž išliko toks pat. Man grįžus po Rumunijos kartais atrodo, kad ten būdavo sunkiau žaisti, nes kiekviena komanda turi po vieną gerai apmokamą legionierių tam skirtoje pozicijoje. O grįžti į Lietuvą tikrai smagu. Per tuos šešis metus viską žiūrėjau – domėjausi ir komandomis, ir žaidėjais. Dabar grįžau sukaupęs daugiau patirties ir gerai pasiruošęs sezonui. Viskas kol kas klostosi sklandžiai.
– Jūsų strategui G. Petrauskui tai bene pirmasis sezonas, kuomet jo treniruojamai komandai keliami tokie aukšti tikslai. Kaip šiam specialistui sekasi tvarkytis su šiais iššūkiais tavo akimis?
– Manau, kad jam sekasi tikrai neblogai. Treneris tikrai turi savo ambicijų ir stoja į kiekvieną kovą su vienu tikslu – laimėti rungtynes. Nesvarbu, prieš kokį oponentą žaidžiame. Apie Gediminą negaliu kažko blogo pasakyti – komandai kol kas sekasi neblogai, man pačiam sekasi neblogai. Nėra, ko skųstis ir reikia visiems judėti į priekį. Kadangi dabar yra toks sunkus laikotarpis, tai kaip tik turime dar labiau laikytis kartu kaip komanda ir žiūrėti į priekį.
– Ar tu ir Mindaugas Girdžiūnas – vyriausi komandos žaidėjai – esate tiltas tarp trenerių ir komandos vien dėl savo patirties?
– Taip, stengiamės. Ir aš stengiuosi duoti savo įžvalgų, ir Mindaugas duoda kažką iš savo pusės, ką jis mato. Treneriai irgi ir paklauso mūsų. Komunikavimas tarp žaidėjų ir trenerių tikrai yra geras.
– Jūsų ekipai labai svarbus žaidėjas – Arnas Velička. Kiek jis palengvina darbą ant parketo aukštaūgiams ir visai komandai?
– Su Arnu žaisti man asmeniškai yra vienas malonumas. Mes labai gerai vienas kitą suprantame, jaučiame. Atsimenu, kai kartu žaidėme „Lietkabelyje“ gal pusę sezono. Jau tada matėsi, kad tarp mūsų kažkoks ryšys buvo. Šį sezoną tai tik dar labiau pasitvirtino. Kai jo nėra aikštelėje, mums yra sunku. Jam tenka didelė atsakomybė, didelis krūvis. Jis tikrai yra mūsų pagrindinis žaidėjas. Linkiu jam viso ko geriausio, kad jo rezultatyvūs perdavimai tęstųsi ir jų jis dalintų kuo daugiau.
– Ar, tavo akimis, Velička jau pasirengęs Eurolygai artimiausiu metu?
– Žinoma, kodėl gi ne? Kaip patys matote, jis žaidžia nepriekaištingai. Aikštę mato gynyboje, stengiasi puolime, supranta ir skaito situacijas. Kodėl gi ne? Žinoma, kad norėčiau pamatyti jį Eurolygoje.
– Praėjusios savaitės mačą su „Juventus“ laimėjote apvertę viską aukštyn kojomis po ilgosios pertraukos. Kas tąsyk pavyko, turint omenyje, kad šią komanda po savaitės sutinkate savo kelyje ir vėl?
– Sunkiai ėjo tos pirmos rungtynės. Mes prieš tai žaidėme su Manresa, laimėjome, gal per daug atidavėme jėgų tiek fiziškai, tiek emociškai. Su Utena buvo kažkiek sunkesnė pradžia, bet per ilgąją pertrauką treneriai atėjo, davė spyrį į užpakalį mums, prabudino. Po ilgosios pertraukos jau žaidėme savo žaidimą, išėjome su kita energija. Atsirišo krepšys ir iškovojome pergalę.
– Kokie bus esminiai faktoriai Utenoje – energija, fiziškumas, nusiteikimas ar konkretūs statistiniai akcentai?
– Mano akimis, prieš kiekvienas rungtynes esminis faktorius yra fiziškumas. Kuri komanda pirma duoda kontakto, nebijo jo, ta komanda visada turės pranašumą. O antras aspektas – žaisti su galva, protingiau žiūrėti, kur yra jų skylės gynyboje, kur mes savo skyles gynyboje galime uždengti, paslėpti. Šie du pagrindiniai aspektai nulems rungtynes.
