„Kas svarbiau – turėti namus, kurie atrodo madingai, ar turėti namus, kuriuose gera būti?“, – retoriškai klausia tvaraus interjero dizainerė, studijos „Deep Design“ įkūrėja Daiva Savickienė. Ketverius metus moteris organizavo festivalį „Zero Waste Fest“, o dabar skaito paskaitas apie tvarumą namuose ir gyvenime, ekofeminizmą ir ekologiją. Dizainerė sako, kad įnešę į savo namus daugiau tvarumo išlošiame visapusiškai – tampame sveikesni, laimingesni ir turtingesni. Jai antrina gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė, kuri tvirtina, kad net ir mažiausiose erdvėse, jei tik yra noro ir sąmoningumo, galima gyventi tvariau. Taigi, kas tas tvarus interjeras ir kaip jį sukurti?
Tvarus interjeras yra draugiškas aplinkai ir žmogui, jame naudojamos ilgaamžiškos, kokybiškos medžiagos, daromi sprendimai, kurie padeda taupyti elektrą, vandenį ir kitus resursus. Bet jei pažiūrėsime plačiau, tai ne tik apie daiktus ir techninius sprendimus – tai apie holistinį požiūrį į save ir aplinką.
Tvarus interjeras dažnam asocijuojasi su ilgaamžėmis medžiagomis ir aukšta kokybe. Žinoma, tai kainuoja. Tvarumas nebūtinai priklauso nuo finansinių galimybių. Atvirkščiai – gamtai draugiški sprendimai padeda sutaupyti.
Jei daiktas brangus, nereiškia, kad jis tvarus. Net jei negalime sau leisti brangaus ir tariamai aukštos kokybės daikto, svarbiau yra mūsų vartojimo įpročiai. Jei sąmoningai išsirinksime daiktą, kurio mums tikrai reikia ir nusipirksime jį „Ikėjoje“ – tikrai nenusižengsime tvarumo taisyklėms.
Kuriant tvarų interjerą ji ragina visų pirma susilaikyti nuo nereikalingų daiktų pirkimo, o taip pat ieškoti galimybių pernaudoti tai, kas jau turima.
Paklauskime savęs: ar man tikrai to daikto reikia, gal galiu įsigyti jį iš antrų rankų? Žinoma, senų daiktų pernaudojimas, atnaujinimas atima laiko ir energijos. Bet galiausiai tai atsiperka. Verta pagalvoti, gal turiu senelių, tėvų daiktą, prie kurio esu emociškai prisirišęs ir galiu jį prikelti antram gyvenimui? Yra daug pasirinkimų interneto grupėse, antikvariatuose. Tikrai galima neperkant naujų ir brangių daiktų turėti tai, ko tau reikia ir kas ilgai džiugins.
Kai neperkame nereikalingų daiktų, renkamės pernaudoti daiktus ir medžiagas, atsisakome perteklinių dekoracijų – daugiau pinigų lieka tam, kas prasminga. Be to, kuo tvaresnė mūsų aplinka, tuo didesnė tikimybė, kad būsime fiziškai bei emociškai sveikesni ir laimingesni.
Kenksmingos medžiagos kenkia ne tik planetai, bet ir mums. Lakiosios, toksiškos medžiagos gali slypėti balduose, sienų dažuose, namų kvapuose, audiniuose – jų galima rasti labai daug kur. Jos blogina fizinę sveikatą tiesiogiai, iš pradžių net nepastebimai. Trikdo hormonų pusiausvyrą, sukelia alergijas, galvos skausmus, kvėpavimo takų sutrikimus. Todėl rinktis natūralias medžiagas yra ne tik tvaru, bet ir sveika.
Madingos sienų spalvos bus nebemadingos jau kitą sezoną, o originalaus šiuolaikiško dizaino baldas jau kitais metais gali atrodyti keistai. Visi ryškūs, rėkiantys, itin madingi daiktai greit į šoną nustumiami naujų tendencijų. Todėl vaikytis madų – labai netvarus ir neprotingas sprendimas.
„Žavimės Instagrame gražiais interjerais, dekoruotais pagalvėlėmis, pledais, puokštėmis, statulėlėmis. Bet tai yra paveikslėliai. Mums reikės gyventi tuose namuose. Valyti nuo jų dulkes. Kaip mes ten jausimės? Svarbu ne sekti madomis, o įsiklausyti į savo poreikius ir pomėgius. Antraip rizikuojame apsikrauti dalykais, kurie madingi, bet nereikalingi ir mums net nekelia džiaugsmo“, – sako dizainerė D. Savickienė.
Mada niekada nebus tvari ir nepadės mums būti laimingiems. Mados buvo sukurtos vartojimui skatinti, o ne mūsų gyvenimui gerinti. Svarbiausia yra ne kokiais madingais baldais ir aksesuarais namai apstatyti, o koks žmogaus santykis su jį supančia aplinka. Jei mūsų santykis su aplinka ir kitais žmonėmis yra paremtas rūpesčiu, meile, tai mūsų aplinka visada bus graži, išpuoselėta ir jokios mados to nesupurtys. Tiesiog pagalvokime, ko iš tiesų norime mes, o ne ką mums siūlo šių metų sienų spalvų paletė ar Instagrama.
Atsisakyti maksimalizmo, sąmoningai rinktis medžiagas bei baldus, sumažinti bereikalingą vartojimą – anot dizainerės, tai yra pagrindinės tvarių namų taisyklės. Taip pat ji siūlo atkreipti dėmesį į energijos taupymo sprendimus. Paprasčiausios lemputės pakeitimas į LED – jau yra tvarus sprendimas. Jei atėjo laikas keisti vandens maišytuvus, galima rinktis taupančius vandenį. Arbatinukai, virduliai, kiti elektros prietaisai taip pat gali būti taupantys energiją.
Galime pagalvoti ir apie tai, kokie audiniai mus supa. Gal esame prisipirkę sintetinių pledų, kurie renka dulkes ir skleidžia į aplinką toksiškas medžiagas? Gal naudojame namų švarinimo priemones, kurios yra nedraugiškos gamtai? Kvapios žvakės, namų kvapai labai dažnai būna toksiški ne tik gamtai, bet ir žmogui. Tai suprantant galima rinktis tvaresnes alternatyvas.
Tiems, kurie nori į jau įrengtų namų interjerą įnešti daugiau tvarumo, D. Savickienė pataria visų pirma atsikratyti nereikalingų daiktų, o planuojant naują interjerą – jo neperkrauti.
„Viena mano mėgstama autorė yra pasakiusi, kad visada namuose reikia turėti vieną tuščią lentyną. Atsilaisvina stalčiai, spintelės, atsilaisvina ir vietos galvoje. Nuo to žmonės visada tampa lengvesni, laimingesni“, – tikina interjero dizainerė.
Kol vienų daiktų turime per daug, gali trūkti vietos tam, kas iš tiesų reikalinga. Vienas būtinų, tačiau dažnai vietos namuose nerandančių daiktų – rūšiavimo šiukšliadėžės skirtingo tipo atliekoms. Ne paslaptis, kad gyvenant mažame bute rūšiavimas gali būti „nurašytas“ prie nebūtinų prabangos dalykų.
Tvarumas – ne prabanga, o būtinybė. Net jei atrodo, kad neturime galimybių gyventi tvariau, paieškoję dažnai atrandame.
Kai kalbama apie tvarumą namuose, dažna problema – mažos erdvės, kuriose trūksta vietos rūšiavimo šiukšliadėžėms. Tai ypač aktualu gyvenantiems senos statybos butuose, kur virtuvės mažytės. Tačiau tai nereiškia, kad galime nerūšiuoti. Jei yra noro, galimybių visada atsiras. Galima vietoje vienos didelės šiukšliadėžės padėti porą mažesnių ir tiesiog dažniau išnešti šiukšles. Be to, tam tikroms pakuočių atliekoms tiks ir daug mažiau vietos užimantis maišelis ar dėžutė.
Be to, tikrai nebūtina visų rūšiavimo talpų laikyti vienoje įprastinėje vietoje – virtuvėje. Gal koridoriaus spintoje atsiras vietos, pavyzdžiui, tarai ar tetrapakų dėžutei? Estetišką rūšiavimo talpą galima laikyti ir balkone ar kitoje vietoje. Metant pakuotes, taip pat jas reiktų sulankstyti, suspausti, taip jos užims mažiau vietos.
Asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė sako, kad kita situacija, kur reikėtų daugiau atsakomybės ir sąmoningumo – šiukšlių išvežimas po remonto ar statybų.
„Dažnas žmogus po remonto vis dar nežino arba apsimeta nežinantis, kad statybines atliekas mesti į bendrus konteinerius yra ne tik netvaru, bet ir neteisėta. Tinkamiausias sprendimas – iš anksto suplanuoti, kur šios atliekos bus išvežtos. Galima pasinaudoti savivaldybių įrengtomis atliekų surinkimo aikštelėmis arba užsisakyti jų išvežimą iš specializuotų įmonių“, – sako D. Ramanauskaitė.
