Žiemą, kai miškuose sumažėja smulkaus grobio, o stambius žvėris sumedžioti darosi vis sunkiau, arčiau sodybų ir fermų pradeda suktis vilkai. Kai gamtinės sąlygos tampa itin atšiaurios, ūkininkų laikomi naminiai gyvūnai – avys, ožkos, veršeliai vilkams yra kur kas mažiau pastangų reikalaujantis grobis nei briedžio vijimasis per pusnis.
Vilkai medžioja dažniausiai naktį ir paryčiais. Jie tai daro labai organizuotai, o turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti. Daugiausia vilkų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose. Medžiojanti vilkų gauja gali klajoti iki 1 tūkst. kv. kilometrų plote.
Jeigu gauja badauja, pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti ilgesniam laikui į priekį. Dažnai vilkai, užpuolę naminius gyvulius, iš alkio papjauna kelis individus, o kitas, apimti instinkto ar azarto, sunkiai sužaloja – palieka apkandžiotas, su išdraskytais viduriais.
Žemės ūkio ministerija primena, kad jau nuo vasario 2 d. vėl bus galima kreiptis paramos apsaugai nuo vilkų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Parama teikiama dotacijos forma: aviganio įsigijimui taikant nustatytą vieneto įkainį, o elektrinių aptvarų įsigijimui ir įrengimui – patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą.
Pakeitus šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles, dabar bus finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas).
Siekiant sumažinti administracinę naštą, nuo 5 iki 3 metų yra sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis, taip pat kompensuojamos ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro įsigijimo išlaidos.
Paraiškos pagal šią intervencinę priemonę galės būti teikiamos iki kovo 31 d.
