Jau už poros mėnesių Lietuvos jūrų muziejuje atvers duris Delfinų terapijos centras. Kol centre dar vyksta baigiamieji darbai, jo darbuotojai gilina savo žinias.
– Šios sferos pažinimui, atrodo, galo nėra, – šypsosi Delfinų terapijos centro vedėja dr. Brigita Kreivinienė. – Juk aplink mus – tiek nuostabių gyvūnų, kurie vienaip ar kitaip gali padėti žmogui.
Jau dveji metai, kaip Lietuvos jūrų muziejaus specialistai stažuojasi Europos komisijos finansuojamame projekte „Pet Assisted Therapy (PAT): Learning with Them” („Gyvūnų terapija: mokymasis kartu”), stebėdami kolegų iš Didžiosios Britanijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos darbą. Be įprastomis vadinamomis terapijomis – arklių bei šunų, muziejaus darbuotojams teko stebėti užsiėmimus ir kur kas egzotiškesniais gyvūnais: asilais, reptilijomis, triušiais, apuokais.
Praėjusią savaitę muziejaus specialistai susipažino su gyvūnų terapijos ypatybėmis Ispanijos Kantabrijos regione.
Pasak dr. Brigitos Kreivinienės, širdis džiaugiasi matant, kaip hipoterapija (arklių terapija) padeda vaikui su negalia ugdyti savarankiškumą.
– Kineziterapeutui tenka itin didelė atsakomybė, – pasakojo Brigita. – Jis turi nuolat stebėti vaiko atsipalaidavimo lygį bei sėdėseną, skatinti jį pajausti arklį bei pačiam perimti vadovavimą.
Muziejaus specialistai stebėjo ir šunų terapiją Torrelavegos mieste. Šis miestas ypatingas atviru požiūriu į neįgaliuosius.
– Visa miesto aplinka, atrodo, skirta žmogaus įgalinimui, – pasakojo Brigita. –Organizuojamas žmonių su negalia užimtumas, aktyviai kuriami savarankiško gyvenimo butai, vyresnio amžiaus žmonėms sukurta daug dienos centrų, kuriuose žmonės gali burtis į grupes bei kartu vystyti veiklas, kurios jiems įdomios.
Kaniterapijai (šunų terapijai) Torrelavegoje yra naudojama vadinamoji „water dogs” (vandens šunys) šunų veislė. Jie yra nepakeičiami vystant vaikų kalbą. Kitais atvejais tinkamas gali būti bet kuris gero charakterio šuo, patikrintas testais, nebūtinai kilmingas.
Didžiausią įspūdį paliko jūrų liūtų terapija. Užsiėmimai buvo organizuoti grupei vaikų, su kiekvienu jų dirbo specialistas. Bendravimas su jūrų liūtais vaikams dovanojamas už teisingai atliktas užduotis: jie galėjo suskaičiuoti lūto „pirštelius”, „duoti penkis”, net – bučkį ar kartu padainuoti.
Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr..
