Net 13 Lietuvos bendruomenių puoselėjamų gyvojo paveldo reiškinių papildė Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tarp jų – žemaičių dounininkų dainavimo tradicija, kurios paraiškos rengimą 2025 m. inicijavo Telšių rajono savivaldybė. Pagrindiniai paraiškos teikėjai – Telšių kultūros centras, asociacija Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, bendrateikėjai – Mažeikių rajono Sedos kultūros centras, Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“. Medžiagos vertybės bylai rinkimu, paraiškos rengimu rūpinosi Telšių kultūros centro folklorininkė, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė Rita Macijauskienė bei korporacijos „Samogitia“ pirmininkė, etnomuzikologė, humant. m. dr. Loreta Sungailienė. Prie paraiškos rengimo prisidėjo Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Telšių rajonų, Palangos savivaldybių folkloro kolektyvų vadovai, kurie dalyvavo apklausoje, užpildė klausimyną, atsiuntė garso, vaizdo įrašų, nuotraukų, žinia apie rengiamą paraišką dalijosi su savo kolektyvų bendruomenėmis, vietos žmonėmis, teikė pasiūlymus dėl galimų tradicijos išsaugojimo priemonių ateityje. Paraišką svariai papildė aktyvių tradicijos puoselėtojų Telšių krašte – kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ bei Asociacijos Telšių miesto folkloro grupė ,,Sula“ – pateikti duomenys. Šie kolektyvai repertuarą ir atlikimo stilistiką perima iš vyresniųjų Luokės folkloro ansamblio „Šatrija“ dainininkų – mokosi tiesiogiai arba iš archyvinių garso įrašų.
Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija paplitusi žemaičių tarmės telšiškių ir kretingiškių patarmių plotuose – Telšių, Plungės, Skuodo, Mažeikių, Kretingos rajonų savivaldybėse, Palangos savivaldybėje. Vertybę puoselėja įvairią veiklų patirtį (nuo 3 iki 40 metų) turintys, nuolat repetuojantys, koncertuojantys ir kitais būdais vietos bendruomenes telkiantys bei dainuojamąjį folklorą aktualizuojantys folkloro ansambliai. Aktyvių žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos saugotojų (praktikuotojų) skaičius apima kelis šimtus žmonių nuo ikimokyklinukų, moksleivių, studentų iki įvairaus amžiaus suaugusiųjų ir senjorų. Dominuoja mišrūs kolektyvai, yra vaikų ir jaunimo bei šeimų pagrindu susibūrusių ansamblių.
Apie poreikį rengti žemaičių dainavimo tradiciją pristatančią paraišką ir teikti ją šalies gyvojo paveldo sąvadui su įvairiais Žemaitijos regiono folklorininkais diskutuojama jau bemaž penketą metų. 2024 m. Sąvado tikslai ir kūrimas buvo pristatytas Telšių rajono savivaldybės administracijos suburtai Etninės kultūros tarybai, kuri nutarė inicijuoti paraiškos rengimą ir šį uždavinį įtraukė į savivaldybės administracijos patvirtintą Etninės kultūros plėtros programą. 2025 m., konsultuojantis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistėmis, numatyti paraiškos rengimo veiksmai, parengtas klausimynas Žemaitijos regiono folkloro kolektyvų vadovams. Kolektyvų vadovai buvo informuoti apie paraiškos rengimą, o pildydami klausimyną savo kolektyvų vardu jie išreiškė pritarimą šiai iniciatyvai bei įsipareigojo pristatyti ją savo vietos bendruomenėms, kultūros ir švietimo darbuotojams. Praėjusių metų pabaigoje vykusio Sąvado komisijos pasėdžio metu paraiška sulaukė puikaus įvertinimo ir šiemet vertybė „Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija“ jau puikuojasi naujai į Sąvadą įrašytų reiškinių sąraše.
Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 83 vertybės. Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų tradicijų saugotojams įteikimo iškilmės vyks gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje. Jų metu bus pristatytos ne tik jau minėtos žemaičių, bet ir kitų etninių grupių, tautinių mažumų bei visos Lietuvos bendruomenėms svarbūs gyvojo paveldo reiškiniai. Tai – analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje, bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo tradicija Lazdijų krašte, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, nėgių žvejyba Šventosios upėje, Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose, Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija, Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo tradicija, taip pat paveldo išsaugojimo veiklos – Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.
Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.
