Renginys surengtas prieš pat šv. Velykas, ir tai – neatsitiktinai. Šis metas simbolizuoja pavasario atgimimą, šviesos sugrįžimą ir naujos energijos pradžią. Būtent tokias prasmes savyje neša ir sukurta kompozicija – kūrinys, kuriame susiliejo miesto istorija, jaunų kūrėjų gyvastis ir pavasarinio atsinaujinimo dvasia.
Dailės mokyklos mokinių ir mokytojų kurta gėlių bei paukščių kompozicija – rankomis išpjaustytų detalių mozaika – papuošė autobusų stoties laukimo salę ir tapo miesto atgimimo bei gyvybingumo simboliu. Detalių skaičius kompozicijoje – net 790, tiek, kiek metų šiemet sukanka Šiauliams.
Šventinę renginio nuotaiką papildė Šiaulių pirmosios muzikos mokyklos grupės „Ritmas kitaip“ atliekama muzika, susiejusi pavasario pulsą, jaunatvišką kūrybą ir miesto ritmą.
Renginį savo apsilankymu pagerbė: Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Tomas Kedušis, Mero patarėjas Vincas Urbonavičius, Švietimo skyriaus vedėja Rūta Šiaučiulienė, TIC direktorė Rūta Stankuvienė, Šiaulių dailės mokyklos direktorius Petras Slonksnis, idėjos autorė ir viena iš įgyvendintojų dailininkė keramikė, pedagogė, skulptūros, keramikos, piešimo, kompozicijos mokytoja Irena Šliuželienė bei kūrybingi jos mokiniai.
Renginio metu komisijos nariai: Mero patarėjas Vincas Urbonavičius, Švietimo skyriaus vedėja Rūta Šiaučiulienė, Šiaulių miesto autobuso stoties direktorė Toma Lentinienė, Šiaulių dailės mokyklos direktorius Petras Slonksnis oficialiai išmatavo ir patvirtino didžiausios gėlių ir paukščių kompozicijos Lietuvoje išmatavimus: ilgis – 5,44 m, plotis – 2,65 m, aukštis – 2,87 m.
Tikimasi, kad ši kompozicija bus patvirtinta kaip rekordinio dydžio velykinė kompozicija Lietuvoje.
Šis projektas atskleidė, kaip prasminga ir šilta gali būti partnerystė tarp iš pirmo žvilgsnio skirtingų sričių – dailės mokyklos ir viešojo miesto transporto. Tokia bendrystė gimdo naujas idėjas, netikėtus sprendimus ir kuria draugystę, kuri stiprina visą miesto bendruomenę.
Menas, įsiliejęs į kasdienę erdvę, keičia ją akimirksniu – laukimo salė tampa šviesesnė, jaukesnė, gyvesnė. Ji kviečia sustoti ir pastebėti kūrybą net tuos, kurie į galerijas užsuka retai. Taip menas priartėja prie žmonių, o žmonės – prie meno.
