Tauragėje įvyko vieno ambicingiausių pastarųjų metų želdynų projektų darbai. Tauragės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Dunokai“ susitarė dėl tolimesnių darbų, kuriais siekiama sukurti gamtai artimą, tvarią ir klimato kaitai atsparią viešąją erdvę. Parko įrengimas vyksta etapais ir iš viso truks apie ketverius–penkerius metus.
Jovarų parko įrengimas pradėtas pirmuoju etapu, kurio metu buvo sutvarkyta apie 2 hektarų teritorija. Viešojo pirkimo būdu šio etapo rangovu buvo pasirinkta UAB „Arbora“.
Pirmojo etapo metu atlikti teritorijos paruošimo darbai:
- frezuotas gruntas iki 30–40 cm gylio,
- pašalinta konkuruojanti žolinė augmenija,
- pašalinti menkaverčiai krūmai ir sumedėję augalai,
- išsaugoti tik saugotini želdiniai.
Paruošus teritoriją, pradėti sodinti naujieji medžiai pagal patvirtintą želdinimo planą.
Sutarties trukmė buvo 14 mėnesių – per pirmuosius du mėnesius atlikti paruošiamieji ir sodinimo darbai, o vėliau vienerius metus vykdyta pasodintų želdinių priežiūra: laistymas, ravėjimas ir genėjimas, siekiant užtikrinti jų sėkmingą prigijimą.
Antrojo etapo metu atlikta:
- sutvarkytas žemės sklypas – pašalinti savaiminius želdinius ir paruošti gruntą;
- įsigyti ir pasodinti nauji augalai.
Sutarties vertė – 84 638,18 Eur su PVM. Visi sodinimo darbai turi būti atlikti iki 2026 m. balandžio 28 d., o naujai pasodintų želdinių priežiūra bus vykdoma dar vienerius metus.
Šio etapo metu iš viso pasodinta 483 augalai, tarp jų:
ąžuolai, klevai, juodalksniai, beržai, gluosniai, liepos, pušys, taip pat dekoratyvinės rūšys, tokios kaip gledičijos.
Daugiau nei 80 % Jovarų parko teritorijos patenka į didelės potvynių rizikos zoną, kurią periodiškai užlieja Jūros upė. Atsižvelgiant į klimato kaitos prognozes, ši rizika ateityje tik didės.
Todėl vienas svarbiausių projekto tikslų – suformuoti tokius želdynus, kurie:
- gebėtų išgyventi užliejimo sąlygomis,
- galėtų ilgiau būti vandenyje,
- neprarastų gyvybingumo.
Parko planavimas paremtas išsamiais tyrimais – buvo atrinktos rūšys, atsparios kintančiam drėgmės lygiui, šalčiui ir ilgalaikiam užliejimui.
Iš viso Jovarų parke planuojama pasodinti apie 1900 medžių, sudarant natūralią, „mozaikos“ principu paremtą struktūrą – skirtingų rūšių grupės derinamos tarpusavyje, o pakraščiuose sodinami pavieniai akcentiniai medžiai.
Želdinių struktūroje vyrauja lapuočiai, sudarantys apie 78 proc., o spygliuočiai – apie 22 proc. Didžiausią dalį sudaro juodalksniai (apie 22,9 proc.), taip pat raudonieji klevai (apie 12,8 proc.) ir juodieji beržai (apie 12,4 proc.).
Projektavimo metu želdinių sąrašas buvo papildytas ir spygliuočiais, kad parkas išliktų žalias bei vizualiai patrauklus visus metus.
Jovarų parkas kuriamas ne tik kaip poilsio erdvė, bet ir kaip natūralus miesto ir upės santykį subalansuojantis kraštovaizdžio elementas.
Tai bus vieta pasivaikščiojimams ir poilsiui, gyvas ekosisteminis sprendimas bei pavyzdys, kaip žaliosios erdvės gali prisitaikyti prie klimato kaitos.
Įgyvendinus projektą, parkas taps svarbia miesto dalimi – erdve, kurioje gamta ir žmogus gyvena darniai.
