Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, kuri reiškia aukštą gaisrų tikimybę. Esant tokioms sąlygoms, net ir nedidelė kibirkštis gali sukelti ugnies plitimą.
Gaisrai miškuose padaro daug žalos gamtai: sudega augalai, žūsta gyvūnai, yra pažeidžiama ekosistema, sunaikinamas gamtovaizdis, žmonių turtas. Gaisro metu į atmosferą sklinda karštis, dūmai, įvairūs teršalai. Ugnis ir dūmuose esančios kenksmingos medžiagos kelia pavojų sveikatai ir gyvybei: žmogus gali apdegti, užtrokšti dūmais, jų smulkios dalelės sukelia kraujotakos sutrikimus, uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai ir asmenys, sergantys astma bei chroniškomis plaučių ligomis. Miškui užsidegus šalia kelio, dėl dūmų sumažėja matomumas, iškyla pavojus eismo dalyviams. Didelio masto gaisrai gali sutrikdyti skrydžius.
Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai.
Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius, esant sausam ir karštam orui. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis;
Automobiliai ir kitos transporto priemonės – kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę;
Ankstyvą pavasarį gaisrai kyla deginant pernykštę žolę. Gaisrai gali kilti dėl miške paliktų šiukšlių.
Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones ir vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Ką daryti pamačius beįsiplieskiantį gaisrą:
- pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite patys jį užgesinti, nes ugnis greitai išplis į didesnius plotus;
- užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis;
- nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant informuokite Bendrąjį pagalbos centrą 112.
Gaisrams miške kilti palankiu laikotarpiu draudžiama:
- naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines;
- mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
- arčiau kaip 50 metrų iki miško ribos deginti žolę, šiaudus miško žemėje, pievose, ganyklose, ražienose;
- važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ten, kur įvažiuoti uždrausta;
- pilti degalus miške į mašinų bakus;
- naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais
- palikti šiukšles, stiklo šukes, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 50 m nuo miškų, aukštapelkių, durpingų vietovių ir arčiau kaip 30 m nuo statinių.
Už šių priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia piliečiams baudą nuo 560 iki 1200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2300 eurų.
