Rugpjūčio 22-ąją Neringos muziejai kviečia į Tarptautinę švyturių dieną Nidoje – renginį, skirtą švyturių šviesai, jų istorijoms ir jūrinio paveldo pažinimui. Šventės programa apims navigacijos istoriją, Kuršių marių kultūrinio kraštovaizdžio pažinimą, švyturininkų kasdienybės istorijas, kiną, teatrą ir šviesą.
Švyturiai – gerokai daugiau nei laivams kelią rodantys navigaciniai ženklai. Jie liudija technologijų kaitą, industrinės kultūros raidą, krašto istoriją ir žmonių pastangas suvaldyti ir suprasti jūros galią. Tarptautinės švyturių dienos programa Nidoje šiemet kvies pažvelgti į nuo Urbo kalno laivus iki šiol lydintį Nidos švyturį ir į mažiau pažįstamą Kuršių marių švyturių istoriją.
Nidos švyturio biografija išskirtinė – galima sakyti, kad jis turi du gyvenimus. Pirmasis prasidėjo 1874 metais, pastačius senąjį Nidos švyturį, ir nutrūko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Antrasis prasidėjo 1953 metais, kai buvo pastatytas iki šiol Urbo kalne stovintis 29 metrų aukščio švyturys.
Šiandien Nidos švyturys yra ne tik vienas ryškiausių Kuršių nerijos kraštovaizdžio ženklų, bet ir vienintelis Lietuvos švyturys, priklausantis Europos švyturių keliui (European Route of Lighthouses). Šis tarptautinis kultūros kelias jungia 145 švyturius iš 13 Europos valstybių – nuo Norvegijos iki Portugalijos. Jo tikslas – saugoti švyturių istoriją, skatinti jų pažinimą ir ieškoti tvarių būdų šį unikalų navigacinį ir industrinį paveldą išsaugoti ir įprasminti ateityje. Nidos švyturys šiame tinkle tampa Lietuvos jūrinio paveldo ambasadoriumi Europoje.
„Švyturiai šiandien yra ne tik turistus traukiantys objektai, bet ir savo svarbos neprarandantys navigaciniai ženklai – gyva industrinės kultūros ir jūrinio paveldo dalis. Per jų istoriją galime pasakoti apie technologinę pažangą, žmonių kasdienybę ir daugiasluoksnę Kuršių nerijos ir viso regiono istoriją“, – sako Neringos muziejų vadovė dr. Lina Motuzienė.
Tarptautinės švyturių dienos programa prasidės Švyturininko name (Švyturio g. 1, Nida). Čia lankytojų lauks pažintinės ir edukacinės veiklos, ekskursijos į Nidos švyturį, o Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą „Kai mariose įsižiebė šviesos: Kuršių marių švyturių istorija“, kviesiančią pažvelgti į švyturių tinklą kaip į reikšmingą Kuršių marių navigacijos, modernizacijos ir kultūrinio kraštovaizdžio dalį.
Vakare švyturių temą praplės meninis pasakojimas apie žmogiškąją šviesą: 19 val. Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje vyks tarpdisciplininis spektaklis „Alphonso Lingis. Kontaktas“, kurį pristato Bottlenecks. Dokumentinis kinas, gyvai atliekama muzika ir rankų šešėlių teatras čia susilies į vientisą sceninį pasakojimą apie lietuvių kilmės amerikiečių filosofą.
21 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatys režisieriaus Juho Kuosmaneno filmą „Nebylioji trilogija“.
O 22 val., nusileidus vakarui, simboliškai sugrįš senojo Nidos švyturio šviesa – bus įžiebta istorinė Fresnelio lempa. Iki vidurnakčio besisukantis spindulys vėl glostys naktinį Kuršių nerijos dangų ir taps šventės kulminacija – priminimu apie šviesą, kuri daugiau nei pusantro šimtmečio yra neatsiejama Nidos istorijos ir kraštovaizdžio dalis.
