Naujausiomis žiniomis, „GetJet Group” inicijavo paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Tokį statusą gauti gali projektai, kurie turi strateginę reikšmę valstybei ir viršija 20 mln. eurų investicijų ribą. Šiuo metu „GetJet Group” yra paskelbusi apie planuojamas 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas Šiaulių oro uoste. Įmonė planuotų sukurti 250 darbo vietų. Statybos leidimas papildomo pastato statyboms jau gautas, investicijos yra paruoštos, tačiau verslui reikalingas užtikrintumas, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso, o civilinė veikla nebus sustabdyta. Šio patvirtinimo iki šiol laukiama iš Vyriausybės.
UAB „GetJet Group“ ir jai priklausančios įmonės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto (MRO) angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Šiuo metu ten dirba 200 specialistų komanda, kurią ketinama dar praplėsti bent 100 naujų darbuotojų. Šiuo metu „Airhub Aviation” mokamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai didesnis nei Šiaulių vidurkis.
Šiaulių oro uoste įsikūrusios įmonės kuria papildomą naudą Šiaulių miestui – ne tik suteikia darbo vietas ir moka mokesčius į valstybės biudžetą. „GetJet Group” jau yra nupirkusi du viešbučius savo darbuotojams: vienas jų jau rekonstruotas, kitą ruošiamasi tvarkyti. Remonto, logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos taip pat perkamos iš vietos verslų. Tai Šiaulių įmonėms atneša dar daugiau kaip 100 tūkst. eurų per mėnesį.
Šiaulių oro uostui tarptautinio oro uosto statusas suteiktas 1994 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Todėl Šiaulių miesto meras A. Visockas dabar tikisi aiškios Vyriausybės pozicijos ir atsakymo į klausimą – ar planuojama įtvirtinti jau esamą ir veikiančią oro uosto kryptį, ar planuojama ją keisti iš esmės.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla viena kitai neprieštarauja – priešingai, jos gali sėkmingai veikti greta. Tokį dvigubos paskirties modelį taiko daugelis Europos oro uostų, kuriuose karinės NATO ir nacionalinių ginkluotųjų pajėgų funkcijos yra derinamos su civilinės aviacijos veikla, netrukdant nei vienai iš jų.
„Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – teigė A. Visockas. Meras priminė, kad į šį oro uostą reikšmingas investicijas skyrė tiek valstybė, tiek savivaldybė. „Tai koks šių investicijų prasmingumas?“ – klausė A. Visockas.
Šiaulių miesto meras taip pat atkreipė dėmesį į kitą problemą – civilinį keleivių terminalą. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas yra įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė nori naudoti savo reikmėms ir nebepratęs sutarties po 2027 m. kovo mėnesio.
Dėl šios priežasties turėtų būti statomas naujas civilinis keleivių terminalas, tačiau Šiaulių miestas taip pat laukia Vyriausybės nutarimo, garantuojančio ilgalaikį civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste.
Tikimasi, kad rugpjūčio 26-ąją vyksiantis ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas suteiks daugiau atsakymų dėl Šiaulių oro uosto ateities.
