Nuotekų ar lietaus vandens išleidimas į valstybinius bei bendro naudojimo uždaro melioracijos drenažo tinklus yra griežtai draudžiamas. Pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau atvejų, kai individualių namų savininkai nelegaliai prisijungia prie melioracijos sistemų. Tokie veiksmai sukelia rimtų ekologinių problemų, užkemša bendro naudojimo drenažo sistemas, užtvindo kaimyninius sklypus bei užteršia gruntinius vandenis. Šalyje aktyviai vykdomi reidai, o pažeidėjams gresia ne tik administracinė atsakomybė, bet ir prievolė savo lėšomis likviduoti nelegalius įvadus bei atlyginti gamtai padarytą žalą.
KAS YRA LAIKOMA NUOTEKOMIS?
Daugelis gyventojų klaidingai mano, kad drenažo vamzdžiais galima atsikratyti „švaraus“ vandens nuo stogo ar kiemo. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, nuotekomis yra laikomas vanduo, kuris buvo panaudotas žmogaus ūkinėje ar gamybinėje veikloje, taip pat nuo paviršių surinktas kritulių vanduo, kurį būtina pašalinti. Jos skirstomos į tris pagrindines grupes ir nė viena iš jų negali patekti į požeminį drenažą:
- Paviršinės (lietaus) nuotekos – tai kritulių (lietaus, tirpstančio sniego) vanduo, nutekantis nuo pastatų stogų, kietų kiemo dangų, trinkelių ar važiuojamosios dalies. Nors šis vanduo neatrodo „purvinas“, jis nuplauna dulkes, naftos produktų likučius, sunkiuosius metalus ir kitus teršalus, todėl privalo būti tvarkomas atskirai.
- Buitinės nuotekos – vanduo, naudojamas namų ūkyje: iš tualetų, vonių, dušų, virtuvių kriauklių, skalbimo mašinų ir indaplovių. Šiame vandenyje gausu cheminių ploviklių, fekalijų ir organinių medžiagų.
- Gamybinės nuotekos – vanduo, susidarantis po komercinės ar gamybinės veiklos (pavyzdžiui, automobilių remonto dirbtuvėse, plovyklose ar ūkininkų gamybiniuose pastatuose).
KUO VADOVAUJAMASI?
Draudimas išleisti bet kokias nuotekas į drenažo sistemas yra įtvirtintas šiuose pagrindiniuose teisės aktuose:
- LR Vandens įstatymo 18 str. 3 d. – tiesiogiai draudžia nuotekas išleisti į melioracijos požeminio drenažo sistemas.
- Melioracijos techninis reglamentas (MTR 1.12.01:2008) – nurodo, kad žemės sklype esanti veikianti uždara melioracijos sistema yra skirta tik dirvožemiui nusausinti bei natūraliam gruntiniam vandeniui reguliuoti, o ne nuotekoms ar surinktam lietaus vandeniui nuleisti.
- Nuotekų tvarkymo reglamentas – reikalauja, kad paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos būtų tvarkomos atskirai, naudojant tam pritaikytus inžinerinius tinklus.
KĄ PRIVALO ATLIKTI PILIEČIAI, NORINTYS TEISĖTAI SUTVARKYTI NUOTEKAS?
Jei gyventojai nori įsirengti lietaus ar buitinių nuotekų nuvedimo sistemas, jie privalo atlikti šiuos žingsnius:
- Kreiptis į savivaldybę – būtina gauti prisijungimo sąlygas prie centralizuotų paviršinių arba buitinių nuotekų tinklų (jei tokie yra šalia sklypo).
- Parengti projektą – vadovaujantis statybos techniniais reglamentais (STR), būtina suprojektuoti teisėtą nuotekų tvarkymo sprendimą.
- Alternatyvūs sprendimai (kai nėra centralizuotų tinklų):
- Lietaus vandeniui: įsirengti vietines infiltracines sistemas (šulinius, drenažo kasetes) nuosavame sklype arba kaupti vandenį rezervuaruose pakartotiniam naudojimui.
- Buitinėms nuotekoms: statyti sertifikuotus biologinio valymo įrenginius arba sandarias nuotekų kaupimo talpas.
- Suderinimas su specialistais: Išvalytas buitines nuotekas nuvesti į atvirus melioracijos griovius (bet ne į požeminį uždarą drenažą) galima tik gavus oficialų suderinimą su savivaldybės melioracijos specialistais ir įrengus specialų kontrolinį šulinį.
KOKIOS BAUDOS GRESIA UŽ NELEGALIĄ VEIKLĄ?
Nustačius savavališką prisijungimą arba melioracijos statinių gadinimą, taikomos griežtos sankcijos pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK):
- Už melioracijos statinių gadinimą (ANK 348 str.): fiziniams asmenims skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.
- Už nuotekų tvarkymo pažeidimus bei nelegalų prisijungimą: baudos fiziniams asmenims siekia nuo 60 iki 300 eurų, o už pakartotinius pažeidimus – iki 1150 eurų. Savavališkas įrenginių eksploatavimas be reikiamų leidimų gali užtraukti baudą iki 580 eurų.
- Papildomos išlaidos: Pažeidėjas privalės savo lėšomis nedelsiant atjungti neteisėtus tinklus. Jei nevalytomis nuotekomis buvo užteršta aplinka, Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuoja ir pateikia civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, kuri neretai viršija kelis tūkstančius eurų.
Siekdami išvengti didelių finansinių nuostolių bei teisminių ginčų su kaimynais ar valstybės institucijomis, gyventojai raginami pasitikrinti savo sklypų inžinerinius įvadus ir nuotekas tvarkyti tik teisėtais būdais.
