Šiandien pradėti verslą internete galima ir be nuosavos svetainės. Daugelis smulkių įmonių pirmiausia susikuria „Facebook“ puslapį, užregistruoja veiklą „Google Maps“ ir klientų sulaukia per rekomendacijas ar socialinius tinklus.
Tačiau verslui augant kyla svarbus klausimas: ar šių kanalų pakanka norint pasiekti žmones, kurie apie įmonę dar nieko nežino, bet internete jau ieško jos teikiamų paslaugų?
Įsivaizduokime nedidelę statybos įmonę, kuri užsiima stogų remontu, fasadų šiltinimu ir vidaus apdaila. Jos „Facebook“ puslapyje galima rasti atliktų darbų nuotraukų, o „Google Maps“ – kontaktus ir klientų atsiliepimus.
Tačiau potencialus užsakovas, „Google“ paieškoje įvedęs „stogų remontas“ ar „fasadų šiltinimo darbai“, nebūtinai suras būtent šią įmonę.
Tuo tarpu konkurentas, turintis tinkamai parengtą internetinę svetainę su atskirais paslaugų puslapiais, turi papildomą galimybę būti pastebėtas pagal tokias užklausas.
Tai vienas pagrindinių skirtumų tarp paprasto buvimo internete ir kryptingo matomumo paieškos sistemose.
„Facebook“ – puikus bendravimo kanalas, bet ar jo pakanka?
„Facebook“ daugeliui nedidelių verslų yra patogus ir lengvai prieinamas būdas pristatyti savo veiklą. Čia galima dalytis atliktais darbais, skelbti naujienas, pristatyti pasiūlymus ir palaikyti ryšį su klientais.
Kai kurioms veikloms, ypač turinčioms nuolatinių klientų ratą, tokio kanalo gali visiškai pakakti.
Tačiau socialiniai tinklai turi tam tikrų apribojimų.
Pirmiausia, informacija juose dažniausiai pateikiama įrašų sraute. Jeigu įmonė prieš kelis mėnesius paskelbė išsamų paslaugos aprašymą, naujam lankytojui gali būti sudėtinga jį surasti.
Be to, verslas turi prisitaikyti prie platformos nustatytos struktūros ir funkcionalumo. Ne visada įmanoma informaciją išdėstyti taip, kaip būtų patogiausia konkrečių paslaugų ieškančiam žmogui.
Pavyzdžiui, odontologijos klinikai svarbu ne tik skelbti gydytojų nuotraukas ar naujienas. Potencialus pacientas gali norėti sužinoti, kokios procedūros atliekamos, kiek jos kainuoja, kokie specialistai dirba ir kaip užsiregistruoti.
Nuosavoje svetainėje visa ši informacija gali būti aiškiai suskirstyta į atskirus puslapius.
Todėl „Facebook“ geriausia vertinti kaip vieną iš bendravimo ir klientų pasiekimo priemonių, o ne kaip universalų visos įmonės informacijos pakaitalą.
„Google Maps“ padeda būti pastebėtam, tačiau turi kitą paskirtį
„Google Maps“ ypač svarbus vietines paslaugas teikiančioms įmonėms.
Žmogus, ieškantis autoserviso, kirpyklos ar odontologijos klinikos netoliese, paieškos rezultatuose gali matyti įmonių profilius su adresais, darbo laiku, atsiliepimais ir kontaktine informacija.
Tam nebūtina turėti nuosavos svetainės. Tinkamumo reikalavimus atitinkantys verslai gali naudotis nemokamu „Google Business Profile“.
Vis dėlto svarbu atskirti vietinę paiešką nuo platesnių galimybių būti randamam pagal konkrečias paslaugas ir informacines užklausas.
„Google“ nurodo, kad vietinių rezultatų rodymą daugiausia lemia įmonės atitiktis užklausai, atstumas iki ieškančio žmogaus ir žinomumas.
Tuo tarpu internetinė svetainė suteikia galimybę kurti atskirus, paieškos sistemoms pritaikytus puslapius apie konkrečias paslaugas.
Pavyzdžiui, autoservisas gali turėti atskirus puslapius apie automobilio diagnostiką, važiuoklės remontą ir kondicionierių pildymą. Kiekviename jų galima pateikti klientui aktualią informaciją ir atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus.
Tokie puslapiai gali būti randami organinės paieškos rezultatuose, jeigu jų turinys atitinka vartotojų poreikius ir yra tinkamai parengtas.
Tai nereiškia, kad svetainę turinti įmonė automatiškai aplenks konkurentus. Tačiau ji įgyja papildomų galimybių būti atrasta pagal skirtingas paieškos užklausas.
Kodėl internetinė svetainė naudinga ne tik didelėms įmonėms?
Vis dar pasitaiko įsitikinimas, kad nuosava internetinė svetainė reikalinga tik didelėms bendrovėms, turinčioms daug darbuotojų ar didelį rinkodaros biudžetą.
Tačiau internetinėje erdvėje ir mažas verslas gali konkuruoti dėl potencialių klientų dėmesio.
Įsivaizduokime du tos pačios srities paslaugų teikėjus.
Pirmoji – didesnė, rinkoje jau seniai dirbanti įmonė, tačiau internete pateikianti tik bendrą informaciją apie savo veiklą.
Antroji – nedidelė kelių specialistų komanda, turinti aiškią internetinę svetainę, kurioje išsamiai aprašytos paslaugos, pateikti atliktų darbų pavyzdžiai ir patogūs susisiekimo būdai.
Jeigu potencialus klientas ieško konkrečios paslaugos, antroji įmonė taip pat gali patekti į jo svarstomų paslaugų teikėjų sąrašą. Ypač jeigu jos turinys geriau atsako į žmogui rūpimus klausimus.
Pasak „Gabdraft“ internetinių svetainių kūrimo ir SEO paslaugų specialisto, mažos įmonės neturėtų nuvertinti savo galimybių konkuruoti internete.
„Šiandien dėl klientų dėmesio konkuruoja ne vien įmonių dydis ar žinomumas. Net ir nedidelis verslas gali sėkmingai varžytis su didesnėmis įmonėmis, jeigu potencialus klientas jį lengvai randa internete, greitai supranta, kokias paslaugas jis teikia, ir gali patogiai susisiekti. Svarbu ne tik tai, kokio dydžio jūsų verslas, bet ir tai, kaip lengvai klientai gali jus atrasti“, – pažymi „Gabdraft“ specialistas.
Žinoma, klientams svarbios kainos, paslaugų kokybė, atsiliepimai ir patikimumas. Tačiau net ir puikiai dirbanti įmonė gali nepasiekti dalies potencialių klientų, jeigu šie paprasčiausiai neranda informacijos apie jos paslaugas.
Būtent todėl nuosava svetainė gali būti naudinga tiek vienam savarankiškai dirbančiam specialistui, tiek keliasdešimt darbuotojų turinčiai bendrovei.
Ką dar internetinė svetainė gali suteikti verslui?
Svarbus nuosavos svetainės privalumas – galimybė ne tik pristatyti paslaugas, bet ir organizuoti klientų užklausų priėmimą.
Pavyzdžiui, baldų gamybos įmonė svetainėje gali pateikti atliktų darbų galeriją, informaciją apie naudojamas medžiagas ir specialią užklausos formą, kurioje klientas nurodytų norimus baldus, matmenis bei kitus pageidavimus.
Tokiu būdu potencialus užsakovas gali pateikti daugiau informacijos dar prieš pirmąjį pokalbį, o įmonei tampa lengviau įvertinti jo poreikius.
Be to, tinkamai paruošta svetainė leidžia stebėti lankytojų veiksmus: iš kokių kanalų jie atėjo, kokias paslaugas peržiūrėjo, ar paspaudė telefono numerį, ar užpildė užklausos formą.
Tokie duomenys, renkami laikantis privatumo reikalavimų, gali padėti suprasti, kurios paslaugos sulaukia didžiausio susidomėjimo ir kokius svetainės elementus verta tobulinti.
Tačiau šios galimybės neatsiranda automatiškai. Svetainė turi būti tinkamai sukurta, prižiūrima ir pritaikyta lankytojų poreikiams.
Kada verslui jau verta investuoti į internetinę svetainę?
Ne kiekvienai įmonei nuo pirmosios dienos reikalinga didelė ir sudėtinga internetinė svetainė.
Jeigu specialistas turi nuolatinių klientų ratą, o jo darbo grafikas užpildytas keliems mėnesiams į priekį, papildomi klientų pritraukimo kanalai gali būti ne pats svarbiausias prioritetas.
Tačiau jeigu verslas siekia augti, pritraukti daugiau naujų užsakymų arba pristatyti platesnį paslaugų pasirinkimą, nuosava svetainė tampa kur kas aktualesnė.
Prieš priimant sprendimą verta atsakyti į kelis klausimus:
- Ar potencialūs klientai gali rasti jūsų įmonę ieškodami konkrečios paslaugos, o ne jos pavadinimo?
- Ar žmogus, pirmą kartą sužinojęs apie jūsų verslą, gali greitai susipažinti su paslaugomis, darbų pavyzdžiais ir kainodara?
- Ar klientui patogu su jumis susisiekti, pateikti užklausą arba užsiregistruoti?
Jeigu į šiuos klausimus atsakyti sudėtinga, verta įvertinti, kaip būtų galima pagerinti verslo pristatymą internete.
Svarbu suprasti, kad profesionalus internetinių svetainių kūrimas turėtų prasidėti ne nuo spalvų ar dizaino pasirinkimo, o nuo verslo tikslų, klientų poreikių ir būsimos svetainės struktūros planavimo.
Tinkamai parengta svetainė turi ne tik gražiai atrodyti, bet ir padėti lankytojui greitai surasti reikiamą informaciją bei atlikti norimą veiksmą.
Ar vien svetainės sukūrimo pakanka naujiems klientams pritraukti?
Vien internetinės svetainės turėjimas negarantuoja nei aukštų pozicijų „Google“ paieškoje, nei didesnio užklausų skaičiaus.
Tam, kad svetainė galėtų prisidėti prie naujų klientų pritraukimo, svarbu pasirūpinti jos turiniu, technine būkle, naudojimo patogumu ir matomumu paieškos sistemose.
SEO optimizavimas padeda paieškos sistemoms geriau suprasti svetainės puslapius ir jų paskirtį. Tačiau rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant konkurenciją, turinio kokybę ir paieškos užklausų pobūdį.
Verslui taip pat svarbu vertinti ne tik svetainės lankytojų skaičių, bet ir realius jų veiksmus.
Šimtas lankytojų, kurie tik trumpam atsidaro puslapį, nebūtinai yra vertingesni už dešimt žmonių, kurie susipažįsta su paslaugomis ir pateikia konkrečias užklausas.
Todėl svetainės sėkmę reikėtų vertinti pagal tai, kaip ji padeda siekti verslo tikslų, o ne vien pagal apsilankymų statistiką.
Svarbiausia – ne verslo dydis, o galimybė būti atrastam
„Facebook“, „Google Maps“ ir nuosava internetinė svetainė atlieka skirtingas, tačiau viena kitą papildančias funkcijas. Socialiniai tinklai padeda palaikyti ryšį su klientais, „Google Maps“ – būti pastebėtam vietinėje paieškoje, o internetinė svetainė suteikia daugiau galimybių pristatyti paslaugas ir pasiekti naujus klientus.
Šiandien net ir nedidelė įmonė gali konkuruoti su gerokai didesniais rinkos dalyviais. Tam nebūtinai reikia didelio reklamos biudžeto ar sudėtingos internetinės svetainės. Svarbu, kad potencialūs klientai galėtų lengvai atrasti verslą, suprasti jo siūlomas paslaugas ir patogiai susisiekti.
Kaip pabrėžia internetinių svetainių kūrimo ir SEO paslaugas teikiantis „Gabdraft“ specialistas, geras matomumas internete savaime negarantuoja pardavimų, tačiau suteikia verslui daugiau galimybių būti pastebėtam ir pasirinktam.
Galiausiai klientas renkasi nebūtinai didžiausią įmonę, o tą, kurią atranda, kuria pasitiki ir kurios paslaugos geriausiai atitinka jo poreikius.
