Dauguma šalies jaunuolių, svarstančių, kur mokytis– Lietuvos ar užsienio universitete, vis dar renkasi ne pagal studijų programos turinį, o universiteto vietą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diplomo „kilmės šalis“ darbo vietos negarantuoja ir, pirmiausia, reiktų savęs paklausti – ar tikrai žinau, ką noriu studijuoti ir ką su įgytu diplomu veiksiu ateityje?
Renkantis, kur studijuoti, jaunuolius užgriūva didžiulis pasirinkimų sąrašas. Lietuvoje galima rinktis iš 40 skirtingų aukštųjų mokyklų ir 60 profesinio ugdymo įstaigų, o pridėjus užsienio universitetus, pasirinkimų galimybės išauga dar kelis šimtus kartų.
„Sėkmę karjeroje nulemia tikrai ne universiteto diplomas ar jo „kilmės šalis“. Pagrindinis studijų tikslas yra specifinių žinių įgijimas ir tai, kaip jos pritaikomos darbo rinkoje, ar įgyta profesija yra aktuali, ar žmogus jaučia jai aistrą. Tačiau nemaža dalis būsimų studentų profesiją renkasi ne pagal studijų programų turinį. Pasirinkimą nulemia siekis „likti Lietuvoje“ arba atvirkščiai – „mokytis užsienyje“, nes norisi patirti kažką naujo, susipažinti su kita kultūra, išmokti užsienio kalbą, užmegzti naujų ryšių“, –sako Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės KALBA kūrėjas ir profesionalus konsultantas karjeros klausimais.
Kaip pasirinkti studijų programą?
Vienas pagrindinių kriterijų renkantis, ką studijuoti, jo teigimu, yra savo gebėjimų suvokimas, o tik po to spręsti apie specialybės aktualumą, perspektyvumą ir šalį studijoms. Populiariausių užsienio studijų programų sąraše šiuo metu rikiuojasi biomedicina, biochemija, verslo studijų programos, informacinės technologijos, psichologija bei įvairiausių sričių inžinerija.
„Nors Lietuvoje ruošiami net 65 proc. visų pasaulio profesijų specialistai, natūralu, kad negalime būti visų kompetencijų centru ir išsilavinimą galima rinktis iš viso pasaulio universitetų. Vasario 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ patarsime jaunuoliams, kaip sąmoningai pasirinkti sau tinkamą studijų programą. Taip pat šioje parodoje kartu su Vusterio universitetu (angl. University of Worcester)organizuosime krepšinio turnyrą. Sieksime atkreipti būsimų studentų dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Lietuva yra krepšinio šalis, daug Lietuvos moksleivių studijuoti sporto vadybos vis tiek keliauja į Jungtinę Karalystę“, – sako R Jurkėnas.
Pasak jo, šiandien Lietuvos universitetai skiria didelį dėmesį studentams, siūlo modernias laboratorijas ar pažangias mokslines duomenų bazes. Taigi atsakymas, ką rinktis, studijas Lietuvoje ar užsienyje yra labai individualus sprendimas, priklausantis būtent nuo paties jaunuolio ir jo norimos studijų programos
Studijos užsienyje – vis dar iššūkis tėvų kišenei?
Jeigu dažnas jaunuolis studijas užsienyje renkasi dėl socialinės aplinkos, akiračio praplėtimo, tai tėvus kamuojančios mintys yra labiau susijusios su maistu ir gyvenimo sąlygomis. Tačiau, R. Jurkėno teigimu, tokie buitiniai klausimai yra greitai išsprendžiami.
„Tai, kad studijos užsienyje yra prabanga – stereotipas. Netgi turime nemažai pavyzdžių, kai tėvai neturi galimybės savo vaikams padėti finansiškai, todėl jaunuoliai renkasi studijas užsienyje tam, kad tuo pačiu metu galėtų ir studijuoti, ir dirbti bei taip save išlaikyti. Studijuojant užsienyje per mėnesį pragyvenimui reiktų skirti apie 700-800 svarų (800-900 Eur), o studijuojant Lietuvoje pakanka perpus mažiau – apie 400 eurų, tačiau Lietuvoje susirasti darbą šiuo metu yra kur kas sunkiau, o atlyginimai kur kas žemesni. Pavyzdžiui minimalus valandinis atlyginimas Anglijoje yra vidutiniškai 7.5 svarų (~9 Eur) už valandą“, – pasakoja karjeros konsultantas.
Anot R. Jurkėno, Lietuvos studentai gali mokytis daugelyje Europos šalių – Jungtinės Karalystės, Olandijos, Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos universitetuose. Norint mokytis Vokietijoje ar Prancūzijoje reikia mokėti šalies kalbą, nes studijų programų skaičius anglų kalba yra ribotas. Dauguma jų yra su verslu ir vadyba susijusios sritys. Studijoms Anglijoje dauguma studentų gauna finansavimą, o kai kuriose šalyse studijos gali būti nemokamos arba atsieiti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
Vyresnių klasių moksleivius ir jų tėvus, mokyklų vadovus bei mokytojus paroda „Studijos 2020“ šiais metais kvies ir į nemokamas karjeros modeliavimo dirbtuves, kurių metu iš profesionalaus karjeros konsultanto R. Jurkėno bus galima gauti konsultacijas dėl studijų krypties pasirinkimo bei sėkmingos karjeros paieškų.
Ar diplomo „kilmės šalį“ vertina darbdaviai?
„CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, darbdaviams diplomo „kilmės šalis“ nėra tokia svarbi kaip kandidato darbinė patirtis.
„Žvelgiant į darbo skelbimus galima pastebėti, kad aukštojo išsilavinimo kriterijus tampa nebetoks svarbus. Jeigu
darbo pozicija nėra susijusi su tiksliaisiais mokslais ar medicina, tai įmonės kartais apskritai nenurodo, kad darbo pozicijai yra būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pavyzdžiui, anksčiau darbo skelbimas buvo neįsivaizduojamas be darbo pozicijai reikalingos konkrečios specialybės ar net pageidaujamo konkretaus universiteto. Šiandien kriterijai, taikomi darbo pozicijoms, keičiasi, nes darbdaviai taikosi prie darbo rinkos, technologijų, darbo organizavimo principų. Darbdaviams vienu svarbiausių kriterijų tampa darbuotojų gebėjimas greitai išmokti naujų dalykų“, – sako R. Karavaitienė.
Anot jos, žmogus, pasirinkęs studijas užsienyje, yra tarsi įmetamas į naują aplinką ir turi galimybę lavinti daugybę sričių: stiprinti užsienio kalbos įgūdžius, ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, užmegzti daugybę ryšių, ugdyti savarankiškumą, nes sprendimus nuo šiol jaunuolis turi priimti pats.
„Švietimo srityje Skandinavijos šalys yra laikomos vienomis pažangiausių, nes į mokymosi procesą nuolat diegia naujus mokymosi metodus, moksleiviams suteikiama daug laisvės, jie gali atskleisti savo kūrybines galias. Apskritai, Skandinavijos šalyse mokymosi procesas yra prilyginamas asmens tobulėjimui. Štai Jungtinėje Karalystėje švietimas yra kur kas konservatyvesnis, tačiau ten mokslas pasižymi įvairove: tiek nišinėmis studijų programomis, tiek klasikinėmis“, – sako R. Karavaitienė.
Ji pastebi, kad studijas užsienyje baigę jaunuoliai ateityje susiduria su kur kas mažiau sunkumų integruojantis tarptautinėse įmonėse bei dirbant su skirtingais žmonėmis.
