Iki rugpjūčio 1 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerija kviečia aplankyti išskirtinę, bemaž šešis dešimtmečius rinktą parodą pavadinimu „IŠSAUGOTA: Adelės G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės kryždirbystės tyrinėjimai“.
60 tyrinėjimo metų
Menotyrininkė, metalo dailininkė, VDA Telšių fakulteto dėstytoja Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė (1933-2022) apie 60 metų tyrinėjo Žemaitijos kryždirbystę iš geležies, sukaupė didelį vaizdinės medžiagos ir duomenų archyvą.
Tyrimai įsibėgėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1998 metais įsikūrus VDA Telšių fakultetui. Tuomet paveldo praktikų dėstytoja į ekspedicijas kvietėsi studentus, fotografus, prašė gabiausių studentų perpiešti, suskaitmeninti rastus sakraliosios kalvystės objektus: geležinius paminklinius ir viršūninius kryžius, vartus, jų kalviškas detales. Pradėtas rengti leidinys, kurio koncepcija – Žemaitijos senąją kalvystę išsamiai ir estetiškai reprezentuojanti albumų trilogija, skirta plačiajai visuomenei pažinti nykstančią geležinę kryždirbystę, kviesti saugoti dar išlikusį paveldą, o kalvius, amatininkus tęsti, plėtoti buvusias Žemaitijos kalvystės tradicijas.
Planuose – 3 albumai
Projekto vadovė VDA Telšių fakulteto dėstytoja prof. Laima Kėrienė parodos pristatyme pasidžiaugė, kad iki savo mirties ilgametė VDA Telšių fakulteto dėstytoja Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė (1933-2022) spėjo perduoti savo visą, šešis dešimtmečius, rinktą archyvą, kuris išaugo į parodą ir netrukus bus išleistos knygos apie tai. „Adelė buvo uždaras žmogus. Ji – kaip ta geležis: kantri, kieta, virusi prie savo darbo. Norime tęsti A. G. Zinkevičiūtės darbus ir prašome visuomenės įsiliejimo tiek dvasiškai, tiek finansiškai, kad galėtume parengti knygas“, – sakė prof. L. Kėrienė.
Rengiamomis parodomis ir leidžiamais leidiniais siekiama įamžinti UNESCO pripažintą Lietuvos paveldą, aktualizuoti tautinę savimonę. Projektą ketinama nuosekliai tęsti ir įgyvendinti 2023-2026 metais, iki bus parengta ir išleista albumų trilogija: 1. Zinkevičiūtė A.G., Žemaitijos kalvystė: PAMINKLINIAI KRYŽIAI, XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė; 2. Zinkevičiūtė A.G., Žemaitijos kalvystė: VARTAI IR VARTELIAI, XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė; 3. Zinkevičiūtė A. G., Žemaitijos kalvystė: VIRŠŪNINIAI KRYŽIAI, XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė. Dabar kalvystės dirbiniai, menantys šimtametį amatą bei krašto gyvensenos kultūrą, nyksta, tačiau dalį jų vis dar galima rasti, pažinti ir išsaugoti. Skleidžiame žinią apie mūsų šalies autentišką paveldą ir ieškome finansinių rėmėjų, galinčių padėti įgyvendinti idėją ir išleisti knygas.
Iki paskutinio prakaito lašo
Prie projekto drauge dirbantis VDA Telšių fakulteto dėstytojas doc. Tomas Vaičaitis pasidalino prisiminimais apie A. G. Zinkevičiūtę: „Kas nepažino Zinkevičiūtės, turėtų žinoti, kad ji išugdė ne vieną šimtą studentų. Ji buvo reikli: studentai pas ją dirbdavo iki paskutinio prakaito lašo, iki kraujo, net sekmadieniais. Kalbant apie kaltinius kryžius, tai buvo jos pirmoji meilė, net baigiamasis bakalauro darbas buvo apie geležines viršūnes. Vėliau daug metų Adelė rinko medžiagą, bendradarbiavo su prof. Adomu Butrimu, dirbo su studentais, jiems mokėdavo net pinigus už atliktą darbą“. Doc. T. Vaičaitis yra projekto dizaineris ir būsimų leidinių maketuotojas, šiuo metu pirmojo sumaketuoto leidinio apimtis jau siekia 300 puslapių!
Apie idėją išeksponuoti parodą būtent taip, kaip ji čia matoma, parodos kuratorė Emilija Globytė sakė, jog norėjosi kiek įmanoma plačiau atskleisti tyrimą: iš 600 A. G. Zinkevičiūtės darbų čia eksponuojami 75.
Parodos apžvalgą atlikusi VDA Kauno fakulteto menotyrininkė dr. Jolanta Zabulytė pasakojo, jog kaltinių kryžių paplitimą XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės laikotarpiu lėmė keletas esminių veiksnių: atpigusi iki tol buvusi brangi geležies žaliava, padaugėjimas kalvių kaimuose ir miesteliuose bei padidėjusi ūkininkų perkamoji galia panaikinus baudžiavą. „Šiandien paminklinių kryžių kaldinimo tradicija nepasižymi tokiu masiškumu, koks buvo būdingas XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės laikotarpiui. Tradicija pradėjo nykti sovietmečiu. Kodėl svarbu išsaugoti senuosius kalvių paminklinius darbus? Tai mūsų kultūrinė dalis, tuometinių kaimų ir miestelių kalvių meistriškumą bei kūrybingumą“, – akcentavo dr. J. Zabulytė.
Projekto vadovė prof. Laima Kėrienė, parodos kuratorė ir architektė Emilija Globytė, parodos dizaineris doc. Tomas Vaičaitis, projekto menotyrininkė dr. Jolanta Zabulytė.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas.
