Vaikščiojantys pamiškėse, prie vandens telkinių ar net miestų parkuose šiuo metu gali matyti kelių metrų aukštį siekiančius Sosnovskio barščius, kurių lapai primena rabarbaro lapus, o baltai rausvi žiedynai – salierų ar kai kurių kitų vietinių augalų.
Sosnovskio barščiai pavojingi ne tik gamtai – greitai plisdami naikina vietines augalų rūšis, bet ir žmonių sveikatai – invaziniai augalai išskiria daug toksinių medžiagų, kurios, patekusios ant odos ir reaguodamos su saule, gali sukelti skausmingus pirmo-trečio laipsnio nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas.
Ne visi žmonės šį augalą atpažįsta, kai kurie, susižavėję įspūdingu jo dydžiu, nusprendžia jį nusiskinti ar šalia jo nusifotografuoti. Specialistai įspėja: odai nudegti pakanka tik prisiartinti prie Sosnovskio barščių, pavyzdžiui, karštą dieną vaikštant po pievą.
Skaičiuojama, jog Lietuvoje šie invaziniai augalai paplitę maždaug 5 tūkst. hektarų teritorijoje – ne tik pamiškėse, krūmynuose ar prie vandens telkinių, bet ir miestų teritorijose – parkuose ar skveruose bei privačiuose sklypuose. Sosnovskio barščiai ypač pavojingi augintiniams ir vaikams, kurie žaisdami gali paliesti ar nusiskinti šio augalo lapų, žiedų, iš stiebų pasidaryti lazdas.
„Ne visi žmonės atpažįsta Sosnovskio barščius, juos iš tiesų lengva supainioti su vietinėmis augalų rūšimis, ypač kol augalai dar nėra dideli. Rekomenduojame neliesti nepažįstamų augalų, nesiimti jų naikinti – pjauti ar rauti – patiems. Prieš kasant, purškiant ar kitaip naikinant Sosnovskio barščius privalu pasirūpinti apsaugos priemonėmis, pasirinkti efektyvias priemones, todėl geriausia šį darbą patikėti specialistams. Nenaikinami Sosnovskio barščiai labai greitai plinta, tačiau, nežinant kaip juos naikinti, kova su šiais augalais gali trukti dešimtmečius“, – komentavo aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovė Jurgita Akelytė-Svipienė. Marijampolės regione bendrovė šiuo metu tvarko iki 10 hektarų Sosnovskio barščiais užkrėstos teritorijos.
Kaip paaiškino pašnekovė, Sosnovskio barščiai paprastai naikinami derinant tris būdus. Pjovimas ir iškasimas padeda stabdyti augalų plitimą. Paprastai Sosnovskio barščiai iškasami anksti pavasarį arba jei teritorijoje augalų nedaug, taip pat, jei Sosnovskio barščiai auga šalia vandens telkinių ar kitose teritorijose, kur negalima naudoti cheminių priemonių. Sosnovskio barščius būtina pjauti rotacine žoliapjove, nemulčiuojant, jei augalas – didesnis nei 40 cm, tačiau dar nespėjo subrandinti sėklų. Nupjauti augalai surenkami ir išvežami. Šio augalo sėklos dirvožemyje gyvybingos išlieka apie 10 metų – tai dar vienas priežastis juos naikinti kuo anksčiau.
Naikinimas herbicidais – efektyviausias, kol augalas dar bręsta ir yra 10–30 cm aukščio. Tiesa, herbicidus draudžiama naudoti šalia vandens telkinių. Panaudojus chemines priemones, jau po savaitės matomi pirmieji pokyčiai: Sosnovskio barščių lapai geltonuoja, vėliau – ruduoja, ir augalas sunyksta iki pat šaknų.
Iš teritorijos išvežti nupjauti pavojingi augalai „Ecoservice“ teritorijoje dvi savaites ar ilgiau laikomi užrištuose maišuose, papildomai uždengti juoda plėvele. Augalams supuvus, masė vežama į pavojingųjų atliekų aikštelę.
Greitai plintančių ir vietinę augaliją nustelbiančių gausialapių lubinų naikinimas savarankiškai taip pat gali užtrukti nuo kelių iki keliolikos metų. Žiedų skynimas pristabdo agresyvaus augalo plitimą, tačiau norint jį visiškai išnaikinti ir tą padaryti greičiau, naudojami specialistų parinkti herbicidai arba iškasamos augalų šaknys.
Greitai plinta invazinių rykštenių rūšys, uosialapiai klevai, bitininės sprigės, tankiažiedės rūgštynės bei kiti invaziniai augalai. Teritorijų, kuriose plinta invaziniai augalai, savininkams gresia baudos, tad svarbu laiku kreiptis į specialistus ir juos naikinti.
