Skelbimų portaluose ar turguje vis dar skelbiasi pardavėjai, siūlantys „ekologišką“ arba „natūralią“ vištieną. Jos kaina, palyginti su parduodama prekybos centre ar specializuotose parduotuvėse, gali būti net kelis kartus didesnė. Pirkėjai susivilioja, anot jų, sveikesniu produktu, todėl negaili pakloti ir kiek daugiau už tą patį mėsos kiekį. Vis dėlto, specialistų teigimu, nereikėtų apsigauti – ekologiškos vištienos Lietuvoje paprasčiausiai nėra.
„Sertifikuotos ekologiškos vištienos Lietuvoje nėra, todėl prekybos vietose ji gali būti vadinama nebent „namine“ arba „kaimiška“, tačiau kokybės atžvilgiu tokia mėsa nebūtinai pranašesnė, – teigia VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologė Raminta Bogušienė. – Kai kurie žmonės, pirkdami maistą iš taip vadinamų ekologinių turgelių, dažnai net nežino, kad ir kitos rūšies ekologiška mėsa, pavyzdžiui, jautiena ar kiauliena, Lietuvoje yra retas reiškinys. Žinoma, jeigu pavyksta rasti ekologiškos mėsos – siūlyčiau pirmenybę teikti jai“. Specialistė priduria, kad mūsų šalyje vos septyni mėsos gamintojai gali savo produkciją ženklinti ir pristatyti kaip ekologišką, todėl pirkėjai turi teisę paprašyti pardavėjų sertifikato, įrodančio, kad mėsa auginta ir apdorota pagal specifinius gamybos reikalavimus.
R. Bogušienės teigimu, labai dažnai žmonės įsitikinę, kad turguje, kaime ar tiesiai iš privačių augintojų pirkta mėsa yra sveikesnė, nei auginta didžiuosiuose ūkiuose, bet tai – mitas. Mėsa, užauginta nesilaikant privalomųjų paukščių ar galvijų auginimo reikalavimų, maisto atžvilgiu gali būti net nesaugesnė ir prastesnės kokybės, nei užauginta gyvūno fiziologinius poreikius tenkinančioje aplinkoje, su specialiomis girdymo, lesinimo ir ventiliavimo sistemomis. Pavyzdžiui, turguje pardavinėjama „naminė“ mėsa plastikiniuose maišeliuose, nekontroliuojant nei temperatūros, nei užterštumo lygio, specialistės manymu, prasilenkia su maisto sauga ir kokybe.
Ekologiškiems mėsos produktams nėra keliami aukštesni reikalavimai maisto saugai ir kokybei, nei įprastiniams. R. Bogušienė pastebi, kad dėl augančio vėžinių susirgimų, nutukimo bei kitų ligų ir sveikatos sutrikimų žmonės linkę kaltinti pramoniniu būdu pagamintą maistą ir tiki, jog nuo neigiamų pasekmių juos išgelbės „ekologiškas“ ar „kaimiškas“ maistas. Vis dėlto, reikėtų atminti, kad ekologiška mėsa lygiai taip pat gali būti pagaminta pramoniniu būdu. Tačiau, specialistės teigimu, problema yra ne pačiame maiste, o saiko ir įvairovės stoka mityboje. Mėgautis šviežiai ruošta mėsa galima, tačiau tai turėtų sudaryti ne daugiau, nei 20 proc. visos dienos maisto. Savo valgiaraštį būtina papildyti daržovėmis, kruopomis, vaisiais bei kitais produktais. Be to, didėjančiai susirgimų rizikai ne mažiau įtakos turi ir mažas fizinis aktyvumas, alkoholis, rūkymas, stresas, aplinkos užterštumas ir kitos priežastys.
Pastebima, kad nepasitikėjimą pramoninkais didina ir neaiškūs mitai apie maistą, kurį gauna galvijai ar paukščiai. „Lietuvos paukštynuose auginamiems viščiukams tiekiamas subalansuotas lesalas, sudarytas iš mūsų šalyje auginamų grūdų, taip pat vitaminų, baltyminio pašaro ir kitų, maždaug 100 komponentų. Specialios sudėties lesalas parenkamas atsižvelgiant į paukščio amžių, todėl viščiukas užauga greičiau, nei, pavyzdžiui, kaimo sodyboje“, – teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis.
Specialistai teigia, kad auginimą skatinantys preparatai yra uždrausti visoje ES, todėl jų naudoti negali nei vienas gamintojas. Žmonėms patariama nepasiduoti reklaminiams triukams ir mėsą bei kitus maisto produktus pirkti tik iš patikimų bei žinomų gamintojų ar ūkininkų. Perkant iš pastarųjų, reikėtų prašyti galiojančių dokumentų, įrodančių produkto kilmę, nes maisto klastojimo atvejai nėra reti: pasitaiko, kad pardavėjas tikina, jog mėsa priklauso gerai žinomam gamintojui, tačiau neturi to įrodančių dokumentų.
